Lietuva kaunasi trimis frontais

Lietuva priversta dėl pinigų su ES derėtis iš karto trimis frontais, mat Briuselis žada ir toliau ES naujokių žemdirbiams skirti mažesnes tiesiogines išmokas nei senesnių valstybių, žada skirti daug mažesnį finansavimą Ignalinos elektrinės uždarymui, nei reikia. Negana to, keturioms valstybėms - Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Vengrijai - ketinama sumažinti lėšas struktūrinei paramai. Jei pastarasis kėslas būtų įvykdytas, Lietuva 2014-2020 m. netektų iki 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų). Sunkiausiai kol kas sekasi derėtis dėl išmokų žemės ūkiui.

Milijardinės netektys

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad Lietuva sieks sėkmingai susiderėti visais trimis klausimais, nes kalbama apie didžiules lėšas. Pavyzdžiui, Europos Komisija 2014-2020 m. jėgainės uždarymui planuoja skirti 229 mln. eurų (790,7 mln. litų), nors realus Lietuvos poreikis yra 770 mln. eurų (2,66 mlrd. litų). Jei susiderėti nepavyktų, trūkumą - beveik 2 mlrd. litų - tektų padengti patiems.

"Vienodai skaudūs yra visi trys dalykai. Ignalinos elektrinės uždarymas labiausiai Lietuvai skaudus asmeniškai, o žemės ūkyje nepatenkinti išmokų skirstymu ne tik Lietuvos ūkininkai. Nors išmokos bus didesnės, vienose šalyse tiesioginės išmokos bus didesnės, kitose - mažesnės. Tai mūsų netenkina, nes sunku konkuruoti nelygiomis sąlygomis. Trečias dalykas - Europos Komisija siūlo trims Baltijos valstybėms ir Vengrijai 2014-2020 m. sumažinti lėšas, skirtas sanglaudos politikai. Dėl to per visą laikotarpį prarastume apie 800 mln. eurų (2,76 mlrd. litų)", - "Respubliką" informavo finansų ministrė.

Nepalanki formulė

Išankstiniais skaičiavimais, pagal naująjį pasiūlymą ES parama Lietuvai sumažėtų 9 proc. 2007-2013 m. šaliai skirta 6,8 mlrd. eurų (23,5 mlrd. litų) ES struktūrinės paramos. Anot I. Šimonytės, dėl sanglaudos lėšų Lietuva auka tapo dėl nelogiškos formulės.

"Formulėje pasinaudota laikotarpiu, kuriuo Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Vengrijos BVP krito labiausiai, net dviženkliais skaičiais. Todėl 4 valstybėms parama mažėtų, o visoms kitoms didėtų. O turėtų būti kaip tik atvirkščiai: 2009-ieji mūsų ekonomikoje išmušė didžiulę skylę, todėl kaip tik reikėtų duoti daugiau. Tačiau kadangi tai liečia ne tik mus, kaip Ignalinos atveju, manau, kad tą dalyką galime išspręsti", - sakė I. Šimonytė.

Deryboms dėl struktūrinės paramos 2014-2020 m. laikotarpiui vadovauja finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas. Anot jo, perspektyvos susiderėti yra didelės.

"Imamas 2009 m. laikotarpis, kai buvo pats didžiausias BVP kritimas Baltijos šalyse. Pas mus krito daugiau nei 14 proc. Bet kitais metais BVP augo, o kitur krito, todėl neteisinga paimti būtent prasčiausią laikotarpį", - sakė R. Kriščiūnas, kurio duomenimis, dėl tokios formulės Lietuva prarastų ne 800 mln. eurų, o 1 mlrd. eurų.

Pasak jo, šiuo metu vyksta tiek daugiašaliai, tiek dvišaliai debatai.

"Lietuva savo pozicijas reiškia visiems. Paraleliai keliame klausimus ir dėl Ignalinos elektrinės, ir dėl žemės ūkio. Tiesa, pastaruoju klausimu rimčiausios derybos vyksta žemės ūkio politikos srities formatuose. Bent jau dėl struktūrinės paramos tai mes matome rimtą progresą. Anksčiau nebuvo pripažįstama, kad egzistuoja problema, o dabar net ir šalys donorės sutinka, kad kai kurios šalys skriaudžiamos neteisingai. Mes esame statistikos auka. Visais trimis klausimais sprendimai turi būti priimti metų pabaigoje", - teigė R. Kriščiūnas.

Mažiausiai vilčių - žemdirbiams

Vyriausybė yra sudariusi darbo grupę, kuri formuoja Lietuvos poziciją europinių pinigų klausimais. Pozicijas derybose pateikia paskirti derybininkai, ambasadoriai.

Minėtos darbo grupės vadovas Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis tvirtino, kad derybos sėkmingai vyksta visais trimis klausimais, nors ir davė suprasti, kad mažiausiai vilčių deda į derybas dėl išmokų žemdirbiams.

"Visais klausimais vyksta derybos ir visur vilčių yra. Ypač daug jų - dėl struktūrinės paramos. Jau yra supratimas, kad pateikti pasiūlymai Lietuvą nuskriaudžia. Turiu nuojautą, kad šitoje srityje gali būti pasiektas kompromisas. Dėl Ignalinos šiuo metu kartu su derybininku šiuo klausimu premjero patarėju Neilu Tankevičiumi Vokietijoje deramės su Ekonomikos ministerija, Bundestagu. Supratimas irgi tam tikras yra, bet šitos problemos negalima plakti su kitomis, nes ji aktuali tik mums. O dėl žemės ūkio... Nesakau, kad čia mažiausiai šansų, tačiau išmokų suvienodinimas galėtų būti greitesnis", - sakė D. Matulionis.

Bando atvesti į protą

Birželį į derybas tiesiogiai jau įsitrauks ir valstybių vadovai - 2014-2020 m. finansinės perspektyvos klausimas pirmą kartą bus įtrauktas į birželio Europos Vadovų Tarybos (EVT) darbotvarkę. Derybas tikimasi pabaigti gruodį, kai EVT pirmininkaus Kipras.

Tiesa, įvairiomis progomis šalies vadovai jau ir dabar užsieniečiams vis primena apie Lietuvos siekius, ypač dėl struktūrinės paramos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvoje viešėjusiam Europos Komisijos nariui Johanesui Hanui (Johannes Hahn) pareiškė, kad Lietuva nesileis būti diskriminuojama ir nesutiks su 1 mlrd. eurų mažesne suma, kurią Briuselis žada mums skirti 2014-2020 m. Premjeras Andrius Kubilius paskutinę šios žiemos dieną analogišką poziciją išdėstė Europos Komisijos pirmininkui Žozė Manueliui Barozui (Jose Manuel Barroso).