Lietuva Briuseliui žada tėkšti veto

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvoje viešėjusiam Europos Komisijos nariui Johanesui Hanui (Johannes Hahn) pareiškė, kad Lietuva nesileis būti diskriminuojama ir nesutiks su 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų) mažesne suma, kurią Briuselis žada mums skirti 2014-2020 metais. Finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas tvirtina, kad, jei Europa nenusileis, balsuojant dėl minėto laikotarpio finansinės perspektyvos Lietuva parodys stuburą ir pareikš veto. Kaip bus iš tikrųjų - pamatysime.

Liūdnos pasekmės

Europos Komisijos pasiūlytas paramos skyrimo principas netenkina Lietuvos. Taip J.Hanui, atsakingam už ES regioninę politiką, paaiškino D.Grybauskaitė per pokalbį dėl ES finansinės perspektyvos 2014-2020 metais. Anot jos, derybose Lietuva sieks, kad struktūrinės paramos skirstymo principai būtų peržiūrėti.

Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius atkreipė D.Grybauskaitės dėmesį, kad Vyriausybė ir Seimo valdančioji dauguma nerodo didelio susirūpinimo dėl ES planų mažinti Lietuvai finansavimą. Jis akcentavo, kad tai - ne vieninteliai Lietuvos finansiniai praradimai: Lietuva gali netekti 0,5 mlrd. eurų (1,73 mlrd. litų) Ignalinos atominės elektrinės uždarymui planuotų lėšų. Be to, sustabdyta 163 mln. eurų (563 mln. litų) parama dabar vykdomiems projektams.

„Dėl elektrinės uždarymo derasi ne tie žmonės, kurie turėtų. Energetikos ministras nebenori derėtis, nes gėda dėl paleistos „anties“, kai pareiškė, kad Lietuvoje dingo milijardas, skirtas uždarymui. Dėl finansinės perspektyvos panikai kol kas nėra pagrindo, nes rimtoms deryboms, jei jos bus pradėtos, dar yra laiko. Tačiau jei nepavyks, laukia rimtos pasekmės. Yra apskaičiuota, kad 1 mlrd. litų, panaudotų investicijoms, sukuria 5 tūkst. darbo vietų tiesiogiai. Nuo milijardo į biudžetą grįžta apie 30 proc. per mokesčius, darbo pajamoms išmokama apie 280 mln. litų, o tai paskatina vidaus vartojimą. Jei tokių sumų neteksime, sulėtės ekonomikos augimas. Ir dar, jei reikės elektrinės uždarymui daugiau lėšų, teks karpyti kai kurių sričių finansavimą“, - prognozavo A.Butkevičius.

Ketina nesitaikstyti

Tačiau, pasirodo, derybas patyliukais Lietuva jau yra pradėjusi. Vyriausybės kanclerio Deivido Matulionio teigimu, šalis kelia ne tik šitą problemą, bet bando ir išsikovoti didesnį finansavimą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui. Čia vyriausiasis derybininkas yra ambasadorius ypatingiems pavedimams, premjero patarėjas Neilas Tankevičius. Jo užduotis - pasiekti, kad Europos Komisija 2004-2020 m. jėgainės uždarymui skirtų ne 229 mln. eurų (790,7 mln. litų), kiek planuoja, o tiek, kiek iš tikrųjų reikia - 770 mln. eurų (2,66 mlrd. litų).

„Šiuo klausimu sudaryta darbo grupė, kuriai vadovauju aš. Ji formuoja Lietuvos pozicijas ir perduoda jas oficialiems užsienio pareigūnams per ambasadorius, per derybininką N.Tankevičių, per užsienyje viešinčius ministrus. Kartu deramasi ir dėl išmokų Lietuvos žemdirbiams padidinimo bei visos 2014-2020 metų finansinės perspektyvos, nors dėl pastarojo klausimo yra ir dar viena darbo grupė, vadovaujama finansų viceministro R.Kriščiūno. Tačiau vieni klausimai neatsiejami nuo kitų, todėl keliant vieną problemą šnekama ir apie kitas“, - „Respublikai“ sakė D.Matulionis.

Kanclerio teigimu, Lietuva nesutiks išsikovoti didesnį finansavimą vienai sričiai kitos srities sąskaita: pavyzdžiui, didesnį finansavimą elektrinės uždarymui mainais už mažesnį finansavimą žemdirbiams.
„Manau, yra didelių galimybių susiderėti visais klausimais, nes vyksta aktyvios derybos. Tiesa, Europos komisaras šią savaitę ne šiaip viešėjo Lietuvoje. Jis bando pripratinti prie minties, esą nėra pinigų ir teks su tuo susitaikyti. Bet mes nesitaikstysime“, - tvirtino D.Matulionis.

Neteisinga formulė

Karingai šnekėjo ir R.Kriščiūnas. Tiesa, visų pirma jis patikslino, kad viešoje erdvėje pasirodę skaičiai, esą 2014-2020 metų finansinėje perspektyvoje Lietuvai iš ES fondų siūloma skirti 1 mlrd. litų mažiau, yra netikslūs. Finansų ministerija apskaičiavo ne 1 mlrd. litų, o 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų) trūkumą.

„Perspektyvos susiderėti tikrai yra didelės, nes turime svarių argumentų. Pavyzdžiui, viršutinių ribų įvedimas grindžiamas tuo, kad reikalingi administraciniai gebėjimai įsisavinti ES paramą. Tačiau bent jau Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms šis argumentas negali būti taikomas, nes mes jau ne vienus metus įsisaviname lėšas, didesnes nei 3 proc. BVP. Todėl prie administracinių gebėjimų negalima kibti. Kitas dalykas - taikant ribas imamas 2009 m. laikotarpis, kai buvo pats didžiausias BVP kritimas Baltijos šalyse. Pas mus krito daugiau nei 14 proc. Tačiau kitais metais augome, o kitur BVP krito. Todėl neteisinga imti tik 2009 metus“, - dėstė R.Kriščiūnas.

Lietuvos akibrokštas

Anot jo, daugelis šalių supranta šituos Lietuvos motyvus ir pripažįsta, kad jie teisingi.

„Galbūt galutinai bus nuspręsta paskutinę naktį. Tačiau reikia nepamiršti, kad balsuojant dėl finansinės perspektyvos kiekviena šalis gali vetuoti. Niekas negalės mūsų priversti sutikti. Lietuva vetuos, jei jausime, kad finansinės perspektyvos paketas yra nepagrįstai mus diskriminuojantis. Jei nors viena valstybė vetuos - derybos bus atnaujinamos. Tačiau nemanau, kad Europa, kurios biudžetas trilijonais matuojamas, įsivels į ginčus dėl milijardo“, - sakė R.Kriščiūnas.

Prezidentūra „Respubliką“ informavo, kad birželį į derybas tiesiogiai jau įsitrauks ir valstybių vadovai - 2014-2020 finansinės perspektyvos klausimas pirmą kartą bus įtrauktas į birželio Europos Vadovų Tarybos (EVT) darbotvarkę. Derybas tikimasi pabaigti gruodį, kai EVT pirmininkaus Kipras.

Parengta pagal dienraštį "Respublika