Lietuva - rusiškos propagandos pinklėse

Įvairiuose miestuose skaityta A. Matonio paskaita "Sąmoningumas nugali propagandą" atkeliavo ir į Gargždus. Krašto apsaugos temomis rašantis žurnalistas, 2007-2008 m. dirbęs Lietuvos diplomatinės atstovybės Afganistane vadovu, negausiai susirinkusiems gargždiškiams atskleidė, kad šiuo metu Lietuva susiduria su informaciniu karu. Priešiškoms valstybėms į šalį nebereikia įvažiuoti su tankais, kad būtų suardyta žmonių savimonė ir sprendimai, nes pakanka gerai organizuojamo ir finansuojamo propagandinio bei dezinformacinio srauto iš televizijos ekranų, interneto, radijo ir spaudos.

Pasakoms kurti - aktoriai

A. Matonis pastebi, kad apie informacinį karą kalba visi. Esą nė dienos nepraeina, kad apie tai neišgirstume per žinias, o prezidentė Dalia Grybauskaitė apie informacinį karą metiniuose pranešimuose šneka jau dvejus metus.

"Neabejoju, kad ir šiemet per prezidentės metinį pranešimą apie tai bus šnekama", - kalbėjo žurnalistas.

Apžvalgininkas informacinį karą iliustravo piešiniu, kuriame gyvatė sučiuptą žuvį neša į krantą. Atrodytų, viskas gerai - gyvatė pasigavo žuvį ir nešasi ją sudoroti. Vis dėlto kiti gali sakyti, kad gyvatė išgelbėjo skęstančią žuvį ir tempia ją į krantą.

"Atrodo, kad panašų paaiškinimą turi ir Rusijos televizijos, kur rodoma viena, o pasakojama kita. Jei klausytis BBC ar kitos angliškos televizijos, viskas bus suprantama vienaip, o tokiuose kanaluose kaip "Pervyj kanal" realybę bandoma pateikti apverstą. Tai pastaruoju metu ypač susiję su karu Ukrainoje", - aiškino A. Matonis.

Vienas puikus pavyzdys - Galina Pišniak, savo karjerą Rusijos televizijose pradėjusi pasakodama, kaip į Slovjanską atėję Ukrainos kariai nužudė ir nukryžiavo penkiametį berniuką. Vis dėlto "faktas" liko nepatvirtintas ir net patys rusai "Pervyj kanal" žurnalistų klausia, kur įrodymai, kad ukrainiečiai padarė tokį baisų nusikaltimą. Kad reportaže pateikiama informacija greičiausiai sufalsifikuota, įrodo ir tai, kad ta pati moteris televizijos ekranuose vėliau šnekėjo, kaip sužeista Luhansko gyventoja, dar vėliau - kaip doneckietė, besiskundžianti esą ukrainiečių apšaudytu autobusu.

"Yra ir daugiau panašių žmonių. Jie įtraukti į žinių kūrybą - ne nušviečiant objektyviai, kas vyksta karo apimtoje šalyje, bet kuriant žinias. O juk žinios iš principo turi būti patikimos, nešališkos ir teisingos", - pabrėžė A. Matonis.

Demonstruoja raumenis

Nors daug šnekama apie tai, kad sportas ir menas neturi nieko bendro su politika, A. Matonis pateikia visai kitokų pavyzdžių. Vienas jų - visai neseniai praūžusi "Eurovizija".

"Mes turime suprasti, kad tokie renginiai kaip "Eurovizija" nėra tik skirti "geriausiai atlikti dainą". Tai yra tarsi propagandinis mechanizmas, kurį Rusija išnaudoja labai seniai", - tikino A. Matonis.

Kaip pavyzdį jis pateikė 2009 m. "Eurovizijos" atidarymo ceremoniją Maskvoje. Tuomet žinomai merginų grupei "TaTu" atliekant dainą ir šokant moderniu ritmu už jų nugarų pritarė žinomas Aleksandrovo karinis choras. Scenos šonuose buvo matomas rožinis gėlyte papuoštas tankas, o kitoje pusėje - guminis bombonešis.

"Kam čia pastatytas tas tankas ir lėktuvas? Žiūrėkime, kas įvyko 2008 metais. Tada įvyko Rusijos intervencija į Gruziją, galutinai buvo atimtos Pietų Osetija ir Abchazija, o rusų tankai sustojo tik likus 40 kilometrų iki Tbilisio. Praėjus mažiau nei metams Rusija organizuoja "Eurovizijos" konkursą ir sako Europai - taip, turime tankus, bet jie nudažyti rožine spalva. Tai yra puikus minkštosios galios pavyzdys", - aiškino A. Matonis.

Pavyzdžių būtų ir daugiau: visai neseniai Rusijos televizijos TV5 žiniose pasirodęs reportažas, kuriame svarstoma įsiveržimo į Europą galimybė. Paskaičiuota, kad esą Rusijos kariuomenė į Baltijos valstybes galėtų nueiti pėsčiomis, o Berlynas po kojomis pultų per kelias valandas.

"Ir tai rodoma per žinias. Žmonės, kurie 15 metų gyvena be laisvos žiniasklaidos, mano, kad tai yra teisybė, leistina ir toleruotina, todėl tam pritaria", - akcentavo specialistas.

Skleidžia "gerąją žinią"

Pasak A. Matonio, Lietuvą propaganda iš Rusijos pasiekia trim keliais - teisėtu, neteisėtu ir "pilkuoju" (kai balansuojama ties įstatymo riba). Rusija ir oficialiai yra prisipažinusi, kad jų kariuomenėje veikia kibernetiniai padaliniai. Vienuose dirbantys žmonės stengiasi padaryti žalą kitų šalių kompiuterinėms sistemoms, veikia programišiai, bandantys įsiskverbti į kitų šalių duomenų bazes, o kiti padaliniai skirti veiklai informaciniame fronte.

"Tai yra žmonės, nesiekiantys suardyti informacinės sistemos, bet bandantys paskleisti puolančiai šaliai reikalingą žinią. Yra žinoma, kad Rusijoje veikia vadinamieji "trolių fabrikai". Trolis - ne kažkoks pobjauris Norvegijos pasakų kalnų personažas, bet žmogus, internete skleidžiantis neapykantą, neteisybę, bandantis sukiršinti tarpusavyje susirašinėjančius žmones", - pasakojo apžvalgininkas, pridūręs, kad iš didžiulių centrų veikla vykdoma visoje Rytų Europoje, ypač ten, kur rusai turi savo interesų.

Kitas neteisėtas būdas platinti propagandą - kurti socialinio tinklo "Facebook" grupes. Skaičiuojama, kad kas trečias Lietuvos gyventojas naudojasi "Facebook", todėl jo poveikis ir sklaida yra itin didelis. Pavyzdys - grupė "Japonų testas akims". Žmogus, užėjęs į šią grupę, pamatys, kad ten jokio testo nėra, tačiau gausu kraštutinių pažiūrų žmonių, netgi neonacių pasisakymų ir paveiksliukų, kuriuose kviečiama pasisakyti prieš žemės pardavimą užsieniečiams, deklaracijos apie Sovietų Sąjungos atkūrimą ir panašiai. Yra ir grupių, kuriose atvirai remiami Rusijos veiksmai bei šios šalies prezidentas Vladimiras Putinas. Pavyzdžiui, grupėje "Mes remiame Putiną ir Rusiją" galima rasti Lietuvai priešiškų tekstų ir žinučių, atsišaukimų, raginančių nepaklusti teisėtai valdžiai ir įstatymams.

"Pašalinti iš interneto tokias grupes labai sudėtinga. Yra ir tokios grupės kaip "Vilniaus liaudies respublika", kur kviečiama sostinę atiduoti esą teisėtai jos savininkei - Lenkijai. Lietuvos prokurorai jau pradėjo tirti puslapio autorius, atsiradimo motyvus ir bando kvalifikuoti kaltinimus pagal Baudžiamąjį kodeksą", - šnekėjo svečias, pridūręs, kad su panašiais iššūkiais susiduria ir latviai bei estai, kadangi ir jų šalyse atsirado tokios grupės kaip "Latgalos liaudies respublika" bei "Narvos liaudies respublika".

Visiškai teisėtas propagandos skleidimo būdas - organizacijos "Rusotrudničestvo" veikla. Jos tikslas - skleisti gerąsias žinias apie Rusijos politinį, kultūrinį, ekononimį gyvenimą. Šios organizacijos atstovai bendrauja su užsienio žurnalistais, ji net buvo sudariusi sutarčių su amerikiečių viešųjų ryšių kompanijomis, kurios užjūryje už rusiškus pinigus skleidė geras žinias apie Rusiją, "Gazprom" veiklą ir panašiai.

Dar vienas žinomas teisėtas būdas skleisti propagandą - televizija "Russia Today" (RT). Ji transliuojama visame pasaulyje, dažniausiai šalių, kuriose veikia, kalbomis - anglų, vokiečių ir panašiai.

"Samdomi vietos žurnalistai ir verčiami nušviesti Rusijos politinį gyvenimą ir skleisti tam tikras propagandines žinutes. Kai prasidėjo karas Ukrainoje, buvo pavyzdžių, kad žurnalistai, negalėdami dirbti tokio darbo, išeidavo", - šnekėjo A. Matonis, pridūręs, kad vien šios televizijos finansavimas pernai siekė apie 300 mln. eurų, o šiemet jos biudžetą planuojama kilstelėti net 41 proc.

Net Lietuvos krašto apsaugos ministerija neturi tokio finansavimo, kiek gauna vienas kanalas.

Bando suardyti sprendimų priėmimą

Žinios iš televizijos ekrano neabejotinai turi didelę įtaką žmonių mąstysenai ir pasaulėžiūrai. Skaičiuojama, jog sudėjus visų Lietuvoje retransliuojamų rusiškų kanalų žiūrovus gausime apie 400 tūkst. žmonių. Didžiausią Seimo frakciją išrinkti pakanka, jei už partiją balsuotų 200 tūkst. žmonių, o sudaryti daugumai parlamente reikia būtent apie 400 tūkst. balsų.

Anot žurnalisto, iš žiniasklaidos skliandčios propagandos esmė labai paprasta - bandoma paveikti sprendimų priėmimą nuo žemiausio iki aukščiausio lygmens.

"Paprastam žmogui televizijos kanaluose įperšama, už ką jam balsuoti rinkimuose. Siekiama, kad pareigūnai neturėtų atsidavimo ir motyvacijos veikti Lietuvos labui, kad būtų priimami neigiami ar prieštaringi sprendimai. Jei suardai sprendimų priėmimą, viskas sekasi, ir gali su ta šalimi tvarkytis kaip nori", - tvirtino apžvalgininkas.