Lietuva - atominių monstrų įkaitė

Užtektų ir dujų

Nepriklausomu atominės energetikos ekspertu save vadinantis branduolinės fizikos inžinierius rusas Andrejus Ožarovskis ragina lietuvius atsisakyti planų statyti Visagino atominę elektrinę (AE). "Lietuviams tikrai nereikia atominės elektrinės. Juk jūs statote suskystintų gamtinių dujų (SGD)terminalą, per kurį galėsite importuoti triskart pigesnes dujas nei dabar perkate iš "Gazpromo". Šio kuro tikrai užteks jums reikalingam kiekiui elektros pagaminti. Juolab kad dar plėtojate ir atsinaujinančią energetiką", - ragino A. Ožarovskis.

Panašaus požiūrio laikosi ir Seimo narys Saulius Stoma, kuris "Vakarų ekspresui" prisipažino dar prieš kelerius metus siūlęs parlamentinės daugumos koalicijos vadovybei atsisakyti planų statyti Visagino AE. Aišku, su sąlyga, kad savųjų elektrinių nestatytų ir rusai su baltarusiais. "Jei nebūtume statę mes, vargu ar tai būtų darę ir kaimynai. Būtume turėję nebranduolinę erdvę. Esu tikras, kad mums užtektų SGD terminalo. Juk ir dabar Elektrėnų jėgainė dirba ne visu pajėgumu. O importavus pigesnių dujų, elektros galėtume pasigaminti užtenkamai. Deja, tuomet manęs niekas neišgirdo", - aiškino S. Stoma.

Grėsmė ištisoms kartoms

"Nuliniam" variantui neišdegus, Lietuva po dešimtmečio atsidurs trijų AE apsupty. Nors teigiama, kad visi projektuojami reaktoriai atitiks aukščiausius saugumo reikalavimus, tačiau 100 proc. garantijos niekas neduoda. Kilus nelaimei, mūsų valstybės paprasčiausiai nebeliktų. "Domėjausi, kokiu atstumu buvo iškeldinti žmonės po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje. Negyvenama zona driekiasi 200 kilometrų spinduliu nuo avarijos epicentro", - iškalbingą pavyzdį pateikė A. Ožarovskis.

Baltarusijoje statoma Astravo elektrinė nuo Vilniaus nutolusi vos 50 kilometrų.

A. Ožarovskis priminė, kad ėmus plėtoti atominę energetiką teigta, kad ji visiškai saugi, o avarijų tikimybė yra itin menka. "Tačiau gyvenimas parodė ką kita. Jau 1957 m. didesnio ar mažesnio masto avarijos įvyko Didžiosios Britanijos ir Sovietų sąjungos elektrinėse. Na, o po 1979-ųjų avarijos vienoje AE Pensilvanijos valstijoje, JAV, naujų atominių reaktorių šioje šalyje nebebuvo įrengta. Tiesa, buvo baigtos statyti elektrinės, suplanuotos dar iki 1979-ųjų. Na, o didžiausios avarijos įvyko 1986 m. Černobylyje ir 2011-aisiais Fukušimoje", - susitikime su Klaipėdos visuomene pasakojo A. Ožarovskis.

Jis tvirtina, kad daugelis Europos valstybių palaipsniui atsisako atominių reaktorių. Pavyzdžiu jis laiko austrus, kurie referendume pasisakė prieš atominę elektrinę, nors ji jau buvo pastatyta, joje sumontuotas reaktorius, tereikėjo paspausti mygtuką. Tačiau šalies vadovybė atsižvelgė į tautos nuomonę ir elektrinė nebuvo paleista.

A. Ožarovskis sakė prieš atominę energetiką esąs nusistatęs iš principo. "Nors ir esu branduolinės fizikos inžinierius, man patinka kritikuoti Rusijos koncerną "Rosatom" ir jo veiklą. Be to, žinau, kokią grėsmę kelia atominė energetika. Juk branduolinio kuro likučiai nekenksmingi taps tik po 240 tūkst. metų. Manote, ateities kartos bus dėkingos už tokį palikimą?" - klausė ekspertas.

Oponentai - užsienio agentai?

Savo ruožtu Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius atominės elektrinės priešus linkęs laikyti užsienio šnipais. Premjeras teigia, kad negalima apsiriboti vien SGD terminalo projektu. Jo teigimu, šie projektai yra skirtingi, ir Lietuvai svarbu užtikrinti nepriklausomybę apsirūpinant tiek dujomis, tiek elektra.

A. Kubilius nesiryžo įvardinti, kodėl kai kurie mūsų šalies politikai taip aktyviai priešinasi Visagino AE projektui, tačiau siūlo atkreipti dėmesį į Valstybės saugumo departamento veiklos apžvalgą, kurioje teigiama, kad kai kurios valstybės sąmoningai bando trukdyti šiam projektui.

Todėl siekdama įrodyti Visagino AE naudą, šiemet ši bendrovė projekto viešinimo programai numatė skirti apie 3 mln. litų.

Pasenęs reaktorius

A. Ožarovskis nė kiek neabejoja, kad "Rosatom" tikrai pastatys elektrinę Kaliningrado srity, prie pat sienos su Lietuva. "Jiems tai yra svarbus valstybinis užsakymas, todėl jie dėl pinigų šį projektą tikrai užbaigs, net jei po to elektrinė ir neveiks. Daugiau klausimų kelia Astravo elektrinė Vilniaus pašonėje. Ten buvau prieš kelias dienas. Tiesa, kažkas ten statoma, tačiau neaišku, kaip bus aušinamas reaktorius, mat šalia nėra jokio vandens telkinio, tik nedidelis griovys", - stebėjosi A. Ožarovskis.

Tačiau jam didesnį nerimą kelia tai, kad baltarusiai ketina statyti reaktorių AEC2006, kuris pačioje Rusijoje jau laikomas pasenusiu. Birželio 18 d. Baltarusija su "Rosatom" turi pasirašyti šio reaktoriaus pirkimo sutartį.

"Tokį patį reaktorių statė ir šalia Sankt Peterburgo. Tačiau 2011 m. sugriuvo jį dengęs metalinės armatūros kupolas, ant kurio turėjo būti liejamas betonas. Tad kevalas, turėjęs atlaikyti net ir lėktuvo smūgį, sugriuvo be jokio išorinio poveikio", - juokėsi inžinierius.

Politinis sprendimas

Prieš metus Vilniuje viešėjęs Baltarusijos Astravo rajono vykdomojo komiteto pirmininkas Adamas Kovalko aiškino, kad Baltarusijos žmonės nekantriai laukia 2016-ųjų, kai turėtų pradėti veikti atominė elektrinė ir nesibaimina jo kaimynystės.

A. Kovalka sakė, kad dviejų blokų jėgainę tikimasi pastatyti iki 2018 m. Abiejų AE blokų galia turėtų siekti 2400 megavatų. Beje, Lietuvoje planuojama statyti Visagino atominė elektrinė būtų per pusę mažesnio galingumo ir tik vieno bloko.

Skelbiama, kad elektrinė Astravo regione kainuos daugiau kaip 10 mlrd. JAV dolerių.

Užtat aršus Baltarusijos režimo kritikas, buvęs Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Stanislavas Šuškevičius kalbėjo, kad renkant atominės elektrinės vietą Baltarusijos valdžia užsiima "politiniu terorizmu". "Ji nori taip pastatyti elektrinę, kad jei kam ateis kvailystė į galvą, tai bus galima, atsiprašau, nuplauti nuo žemės paviršiaus ir Lietuvą. Ir tam reikia priešintis", - sakė jis.

Jis toliau kartojo manantis, kad atominės elektrinės vieta netoli Vilniaus buvo parinkta vien dėl politinių sumetimų, nesikonsultavus su geriausiais šalies mokslininkais.

Planas - tik Lietuvai

Nors Visagino AE veikė tris dešimtmečius, tačiau mūsų šalies Vyriausybė Gyventojų apsaugos planą branduolinės avarijos atveju patvirtino tik šių metų pradžioje.

Plane nustatyta, kada ir kaip skelbiama valstybės lygio ekstremalioji situacija, įvedama tam tikro lygio civilinės saugos parengtis, organizuojamas ekstremaliosios situacijos valdymas. Jis taip pat numato gyventojų, institucijų ir tarptautinių organizacijų perspėjimą ir informavimą, radiacinės žvalgybos vykdymą, socialinės paramos teikimą, sveikatos priežiūrą ir kitas priemones.

Plane aprašytos ir realiai funkcionuojančios Ignalinos atominės elektrinės avarinės parengties zonos bei jose vykdytini veiksmai, kuriais siekiama apsaugoti gyventojus ir iki minimumo sumažinti jonizuojančios spinduliuotės poveikio efektų riziką sveikatai.

Šis planas gali būti efektyvus tik įvykus incidentui Visagino AE. O jei avarijos įvyktų Astravo ir Ragainės elektrinėse?

Atsakymas - tyla

Pasiteiravus, ką incidento atveju kaimyninėse elektrinėse yra numačiusi mūsų šalis, Ekstremalių situacijų pirmininkas, vidaus reikalų ministras Artūras Melianas į raštu pateiktus klausimus taip ir nesugebėjo nieko atsakyti.

Užtat Ekstremalių situacijų sveikatai centro vadovas Vytautas Gailius tiesiai šviesiai atsakė, kad jokio specialaus pasiruošimo dėl avarijų kaimynų AE nėra organizuojama. "Kadangi mes neturime informacijos, kad toks poreikis būtų reikalingas", - "Vakarų ekspresui" sakė V. Gailius.

Tiesa, Albinas Mastauskas, Radiacinės saugos centro direktorius, "Vakarų ekspresui" sakė, kad ši tarnyba atlieka įvairius matavimus, bando įvertinti, kokia teritorija, įvykus avarijoms, būtų užteršta radionuklidais. Tačiau ruošti planus, kaip apsisaugoti nuo radiacinės taršos, ne šios tarnybos kompetencija.

Nauda ekonomikai

Būtent ekonominę naudą, kurią gautų krašto ekonomika, ėmus statyti elektrinę, akcentuoja ir lietuviai. Būsimosios Visagino AE projekto vertė siekia 17 mlrd. litų. Lietuvos dalis sudarytų apie 6 mlrd. litų. Planuojama, kad jėgainės statybos prasidės 2015 metais, o veikti ji pradės 2020-2022 metais.

Skaičiuojama, kad elektrinėje vykdomos gamybos sąnaudos sudarys po 7-10 centų už kilovatvalandę, bet dar 10-15 centų už kilovatvalandę kainuos paskolų statyboms aptarnavimas. Paskola visiškai turėtų būti grąžinta iki 2038-2040 metų.