Liepos 25-oji: vardadieniai, dangaus kūnai, istorija

ELTA

2012-07-25 00:08

Liepos dvidešimt penktoji, trečiadienis - 207-oji metų diena (trečioji 30-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 159 dienos.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Aušra, Jakas, Jakys, Jokūbas, Kęstutis, Valia, Valimantas, Valimantė, Valiotas, Valiotė;

rytoj: Dauginta, Daugintas, Daugintė, Eigas, Eigirda, Eigirdas, Eigirdė, Eigis, Eigys, Milbutas, Milbutė, Milė, Ona, Onė;

poryt: Danguolė, Natalija, Nazaras, Subartas, Sugauda, Sugaudas, Sugaudė, Suginta, Sugintas, Svalia, Žintautas, Žintautė.

Dangaus kūnai:

Saulė šiandien teka 5.18, leidžiasi 21.32. Dienos ilgumas - 16.14.

Paskutiniąją jaunaties dieną Mėnulis teka 13.22, leidžiasi 23.19.

Saulė Liūto ženkle.

Protingos mintys:

"Nuostoliai - geriausias prekybos mokytojas" (Dž. Raskinas).

Lietuva liepos 25-ąją

1410 m. Lietuvos ir Lenkijos kariai apsupo kryžiuočių sostinę Marienburgą.

1447 m. Krokuvoje Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis karūnuotas Lenkijos karaliumi.

1817 m. Rusijos caro Aleksandro I įsaku jo brolis didysis kunigaikštis Konstantinas paskirtas Lietuvos gubernijų reguliariosios armijos vyriausiuoju vadu.

1886 m. Jurbarke gimė Konstantinas Glinskis - aktorius, režisierius, vienas pirmųjų lietuvių profesionaliojo teatro kūrėjų. Mirė 1938 m.

1924 m. susprogdinta Kauno Ąžuolų kalne buvusi rusų tvirtovė, o iš likusių plytų pradėti statyti M. K. Čiurlionio galerijos rūmai.

1940 m. Vytauto Didžiojo universitete sovietinė valdžia uždarė Teologijos-filosofijos fakultetą.

1956 m. Vokietijoje, Vysbadeno mieste, eidamas 49-uosius metus, mirė JAV lietuvių lakūnas, vienas iš skrydžio per Atlantą iniciatorių Feliksas Vaitkus.

1989 m. Maskvoje TSRS Aukščiausiosios Tarybos sesijoje prasidėjo diskusijos dėl Pabaltijo respublikų ekonominio savarankiškumo.

1996 m. Japonijos parlamente įkurta Japonijos ir Lietuvos draugystės asociacija.

1997 m. Vilniuje lankėsi Maskvos ir visos Rusios patriarchas Aleksijus II.

2011 m. eidamas 79-uosius metus mirė žinomas aktorius ir režisierius panevėžietis Valdas Jatautis.

Įdomiausi pasaulio istorijoje liepos 25-osios įvykiai

1139 m. Alfonsas Enrikė (Alfonso Henriques) prie Urikės sumušė maurus ir tapo Portugalijos karaliumi Alfonsu I.

1261 m. Bizantijos imperatorius Mykolas VIII Paleologas užėmė Konstantinopolį. Nušalinęs Joną VI, jis nutraukė Lotynų imperijos egzistavimą ir atkūrė Bizantijos imperiją.

1554 m. Anglijos karalienė Marija I Vinčesteryje ištekėjo už Ispanijos karaliaus Pilypo II. Žinoma Marijos Tiudor (Mary Tudor) vardu, ji pravardžiuota "kruvinąja", nes atgaivinusi katalikybę žiauriai persekiojo protestantus.

1564 m. Vengrijos ir Bohemijos karalius Maksimilianas II po Ferdinando I mirties tapo Šventosios Romos imperijos imperatoriumi.

1712 m. Berno vadovaujamiems protestantų kantonams sutriuškinus katalikų kantonus, Šveicarijoje baigėsi religiniai karai.

1797 m. britų karinio laivyno komandorui Horeišijui Nelsonui (Horatio Nelson) kartečės šratai sužalojo dešinę ranką, kurią vėliau teko amputuoti.

1830 m. Prancūzijos karalius Karolis X (Charles X) išleido penkis įsakus, pagal kuriuos buvo įvesta spaudos kontrolė, paleistas parlamentas ir pakeista rinkimų sistema.

1834 m. mirė anglų poetas Samuelis Teiloras Kolridžas (Samuel Taylor Coleridge), romantikas, parašęs "Eiles apie seną jūreivį", "Kubla Chaną". Jis domėjosi ir skleidė Imanuelio Kanto, Johano Gotlybo Fichtės idėjas.

1843 m. mirė škotų chemikas Čarlzas Makintošas (Charles Macintosh), plačiai žinomas kaip vandeniui nelaidžių drabužių išradėjas.

1848 m. Škotijoje gimė Artūras Džeimsas Balfuras (Arthur James Balfour). Didžiosios Britanijos premjeras (1902-1906 m.) ir užsienio reikalų ministras (1916-1919 m.), pagarsėjęs 1917 metų "Balfuro deklaracija", žadančia žydams padėti atgauti tėvynę Palestinoje.

1907 m. Korėja tapo Japonijos protektoratu.

1909 m. Luji Blerijo (Louis Bleriot) pirmą kartą monoplanu perskrido Lamanšą; jo maršrutas ėjo iš Lė Barako prie Kalė į Doverį Anglijoje.

1917 m. už šnipinėjimą vokiečiams Pirmojo pasaulinio karo metais nuteista mirti garsioji olandų šnipė Margareta Gertrūda Zelė (Margaretha Geertruida Zelle), žinoma Matos Hari vardu.

1920 m. Prancūzijos kariuomenė okupavo Damaską, o graikai - Adrianopolį Turkijoje.

1929 m. popiežius Pijus XI tapo pirmuoju Romos katalikų bažnyčios vadovu nuo 1870 metų, kuris išvyko iš Vatikano. 1870 metais žlugo Popiežiaus sritis, Italijoje gyvavusi net nuo 756 metų.

1934 m. naciai Vienoje nužudė Austrijos federalinį kanclerį Engelbertą Dolfusą (Engelbert Dollfuss).

1943 m. atsistatydino Italijos diktatorius Benitas Musolinis (Benito Mussolini). Karalius Viktoras Emanuelis (Victor Emmanuel) premjeru paskyrė maršalą Badolją (Badoglio).

1959 m. Lamanšas pirmą kartą įveiktas laivu ant oro pagalvės.

1963 m. JAV, Sovietų Sąjunga ir Didžioji Britanija pasirašė sutartį, draudžiančią branduolinius bandymus atmosferoje, kosmose ir vandenyje.

1978 m. gimė pirmasis mėgintuvėlyje pradėtas kūdikis Luiza Džoj Braun (Louise Joy Brown). Tai atsitiko Oldhemo ligoninėje, Lankašyre, Anglijoje.

1982 m. Palestinos išsivadavimo organizacijos (PIO) lyderis Jasiras Arafatas (Yasser Arafat) Beirute pasirašė dokumentą, pripažįstantį Jungtinių Tautų rezoliuciją dėl Izraelio teisės egzistuoti.

1984 m. į kosmosą pirmą kartą išėjo pasivaikščioti moteris - rusų kosmonautė Svetlana Savickaja.

1994 m. Izraelio ir Jordanijos lyderiai Vašingtone pasirašė istorinę taikos sutartį.

1995 m. kaltinimai genocidu, karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmogiškumui pateikti Bosnijos serbų lyderiams Radovanui Karadžičiui bei jo karo vadui Ratkui Mladičiui.

1996 m. armija įvykdė perversmą Burundyje. Tutsių genties kariškiai čia uždraudė politines partijas, uždarė oro uostus bei sausumos sienas.

2000 m. kildamas prie Paryžiaus sudužo "Air France" lėktuvas "Concorde". Per katastrofą žuvo 113 žmonių - 109 viršgarsinio lėktuvo keleiviai ir įgulos nariai bei keturi žmonės ant žemės.

2002 m. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, leidusį rusams pirmą kartą nuo 1917 metų parduoti ir nuomoti žemės ūkio paskirties žemę.

2010 m. "WikiLeaks" paviešino slaptus dokumentus apie karą Afganistane. Tai buvo vienas iš didžiausių slaptos informacijos paviešinimų per visą JAV kariuomenės gyvavimo laikotarpį.