Liberalų sąjūdis papasakojo, ko griebsis traukdamas partiją iš krizės

Besibaigiant 2017-iesiems LS savo pirmininku išsirinko E. Gentvilą,  vieno balso persvara įveikusį V. Gailių.

Per partijos vadovo rinkimus V. Gailius, kreipdamasis į partiečius, kalbėjo apie partijai pareikštus įtarimus korupcijos byloje. Jis teigė, kad partija tinkamai nereagavo į korupcijos skandalą, todėl ištikusi krizė tęsiasi iki šiol, o norint ją išspręsti būtina imtis pokyčių.

„Šiandien esame lemtingoje situacijoje, visų mūsų politinę ateitį apspręsiančioje pasirinkimo kryžkelėje. Dėl šių priežasčių nusprendžiau nebebūti stebėtoju ir imtis atsakomybės. (...) Esu pasiruošęs nuosekliai skatinti ir demonstruoti kitokią lyderystės kultūrą partijoje ir Lietuvos politinėje sistemoje“, – teigė V. Gailius.

E. Gentvilas tuomet pabrėžė nesąs susijęs su korupcijos byla. Kalbėdamas apie liberalų ateitį, jis akcentavo laisvo pasirinkimo visuomenėje svarbą, daug kur didėjant suvaržymams ir kontrolei. LS senbuvis tikino esąs bendramintis ir bendražygis su V. Gailiumi ir teigė neleisiąs partijai skaidytis į stovyklas.

Kokia situacija LS yra šiuo metu ir kaip sekasi kartu dirbti šiems dviem politikams, kurie per rinkimus sulaukė po lygiai balsų ir daugelis tai pavadino partijos skilimu?

E. Gentvilas: balsavusieji už V. Gailių nėra mano priešai

Pats E. Gentvilas, kalbėdamas su LRT.lt, teigė norintis paneigti spėliojimus, kad dviejų žmonių kandidatavimas, pasibaigęs vieno balso persvara, yra partijos skilimas: „Kodėl pernai, kai kandidatavome trise, nesakėte, kad tai skilimas į tris dalis? Ne, tie, kurie balsavo už V. Gailių, nėra mano ar partijos priešai. Tie, kurie balsavo už mane, nėra partijos ar V. Gailiaus priešai. Skilimui nėra jokio pagrindo.“

Politikas, be kita ko, teigė, jog dabar jam tenka dirbti didžiulį administracinį darbą: „[Reikia] sekretoriatą atleisti, patalpų atsisakyti, daiktus iškraustyti, perduodi funkcijas visuomeniniais pagrindais. Kalbant apie finansinę dalį, dėl pačių finansų striuka. Nors su banku sutvarkėme einamąjį atsiskaitymą (LS derėjosi su banku dėl paskolos grąžinimo), kažkokių projektų vykdyti negalime.

Be to, prasideda teisiniai reikalai – advokatai pradeda susipažinimą su byla. Neatskleisiu jums advokatų tikslių honorarų, tačiau jei advokatas pasidarbuoja visą dieną, mums tai kainuoja apie tūkstantį eurų. Mes norime, kad advokatai kibtų į darbą, nenorime tempti gumos ir turime galvoti apie lėšų naudojimą.“

Pasak E. Gentvilo, LS laukia pavasario, kai bus grąžintos biudžeto dotacijos ir situacija palengvės.

Prieš kelias dienas Kaune susirinkusi LS valdyba susitarė dėl partijos pirmininko pavaduotojų funkcijų, diskutavo apie savivaldybių tarybų rinkimus, partijos įstatų reformą ir kandidatų į prezidentus bei Europos Parlamentą atrankos tvarką.

Kaip LRT.lt pasakojo V. Gailius, Kaune buvo svarstomi strateginiai reikalai iki artimiausių rinkimų: „Susitarta, kad pagrindinis uždavinys yra gerai pasiruošti savivaldos rinkimams. Tiek mano, tiek E. Gentvilo programoje yra skyrių veiklos tobulinimas, aiškios karjeros principai LS. Mes buvome pamiršę skyrius kaip pagrindinį LS turtą. Ta krizė jų neišvaikė ir šiandien mes į juos atsisukame. Taip pat nutarta prezidento rinkimuose kelti savo kandidatą, nes pastaruosiuose rinkimuose mes nedalyvaudavome, o kažką remdavome. Galvoju, kad tai yra klaida.“

LS partijos pirmininkas E. Gentvilas atvirai išdėstė, ko partija tikisi savivaldybių tarybų rinkimuose. „Šiuose rinkimuose matau galimybę turėti ne blogesnį rezultatą, kaip ir ankstesniuose, – 226 mandatai Lietuvos savivaldybėse, 11 merų. Kodėl turiu tokios vilties? O kažkokių žvaigždžių atsirado? Socdemai, kurie buvo labai stiprūs savivaldybėse, suskilo. Jei kam nors [LS situacija] šiandien atrodo beviltiška, primenu, kad 2016 m. rugsėjį paskutinė apklausa mums rodė 2,7 proc. palaikymą, o gavome 9,06 proc. balsų“, – tęsė E. Gentvilas.

Politikas tikina su savo buvusiu varžovu LS pirmininko rinkimuose V. Gailiumi visada radęs bendrą kalbą. „Nesklandumus, per didelį išlaidavimą tarprinkiminiais metais mes kartu kėlėme. Gal buvo atsiradęs šaltukas, vis dėlto konkurentai prieš rinkimus buvome, bet per šią Seimo sesiją nekilo jokių problemų. V. Gailius niekada nekėlė klausimų dėl mano pergalės vienu balsu. Tie, kurie „Facebooke“ kėlė klausimus, pasirodo, patys parašiukų nepadėjo“, – aiškino E. Gentvilas.

V. Gailius taip pat teigia, kad su E. Gentvilu konkuravo atsakingai ir be priekaištų vienas kitam. „Nuo pirmos minutės sakiau: nebūčiau likęs nė dienos politinėje partijoje, jei būtume pasirinkę tokį patį kelią, kaip kitos partijos, – neigimo ir teisėsaugos kaltinimo. Mes pasirinkome bendradarbiavimo kelią ir aš siūlau tą kelią tęsti“,– dėstė politikas.

Savo ruožtu E. Gentvilas aiškina, kad tarp jo ir V. Gailiaus nebuvo jokio ideologinio skirtumo, nors kai kas esą bandė tai pabrėžti. „Petras Auštrevičius siūlė palikti šią partiją numirti. Nežinau, kaip tada suktis su banku. Bankų vagimis aš tapti tikrai negaliu leisti. Petras siūlė kurti naują partiją – sulaukė savo ir dar vieno kolegos balso, o 100 balsavo prieš. Mano ir V. Gailiaus nuostatos nesiskyrė nei prieš rinkimus, nei dar anksčiau. Su juo susitikinėjame ir viską aptariame“, – tikino E. Gentvilas.

Kalbėdamas su LRT.lt LS pirmininkas išvardino konkrečius žingsnius, ko dabar imsis liberalai.

„Visų pirma – partijos administracinis sutvarkymas, ką daugiausia man tenka daryti su paleidžiamu sekretoriatu. Antras dalykas – ideologinis, kurį aptarėme sekmadienį partijos valdyboje Kaune. Trečias dalykas – nauji organizaciniai veiksmai, pavyzdžiui, esame numatę dar vieną suvažiavimą. Jį numatėme partijos įstatų reformai. Partijos valdyba, kurią išrinkome gruodį, lieka, tačiau didelę dalį funkcijų perima skyriai, regionų koordinacinės tarybos, atitinkamai ir finansus jiems perleidžiant, ypač artėjant savivaldos rinkimams“, – dėstė E. Gentvilas.

Kaip susigrąžinti galimus rinkėjus 

E. Gentvilas tikino, kad iš partijos žmonės nebėga, tačiau pripažįsta, kad yra išsigandusių ir nusivylusių partiečių.

„Pripažinkime – mūsų partija dabar linksniuojama vos ne kaip viena korumpuočiausių. Vos ne Darbo partijos lygį pasiekėme... Turiu sakyti – aukščiau nosį! Padaryta klaidų, būta neatsargumo... Tai tampa bėda, bet ryškūs mūsų skyrių veidai tikrai nenusivilia partija. Bet taip, dalis žmonių tikrai nebesumokėjo nario mokesčio, kuris mokamas skyriuose nuolat. Yra nubyrėjimas, būtų keista, jei nebūtų. Bet tai nėra dramatiška, nė vieno skyriaus tai nesuardo. Norėtųsi, kad partija gausėtų, beje, yra ir į ją stojančių žmonių“, – sakė E. Gentvilas.

Pasak V. Gailiaus, visų pirma LS svarbiausia išsaugoti esamus narius, o tada kalbėti apie naujų narių prisijungimą prie partijos. „Masiško išėjimo tikrai nejutome. Mūsų rinkėjas intelektualus ir jis supranta, kad keleto žmonių neapgalvoti veiksmai neturėtų mesti šešėlio aštuoniems tūkstančiams narių“, – pridūrė V. Gailius.

LRT.lt primena, kad praėjusią Seimo kadenciją buvo smarkiai pakitęs TS-LKD ir LS populiarumo santykis. Apklausos tuomet liudijo, kad liberalai tapo stipriausia centro dešinės partija Lietuvoje. Tačiau viską nubraukė įvykiai, susiję su E. Masiuliu. Ar liberalai turi šansų susigrąžinti prarastą populiarumą?

Pats E. Gentvilas tikina, kad LS tų rinkėjų „nebuvo užkariavęs“. „Manau, kad jiems iki tol patiko nuoseklus, ideologija paremtas darbas, jiems patiko jaunų žmonių komanda. Bet, kaip aš sakau, savo rinkėją turi, jei jis mažiausiai dvejus rinkimus balsavo už tavo partiją. Čia daugelis būtų balsavę už liberalus turbūt pirmą kartą. Mes jų nebuvome užkariavę, todėl žodis „atsikovoti“ netinka.

Ar tie balsai nuėjo pas konservatorius? Nežinau, nes jie per praėjusius Seimo rinkimus pasiekė tiek pat mandatų kaip ir 2012 m. Gal tie rinkėjai apskritai nebalsavo. Mes išsaugojome savo kritinę rinkėjų masę. Prarasti galime ir juos, bet, tikiuosi, nepadarysime tokių klaidų, kokias kažkas padarė. Ilgas darbas... Stebuklų nesitikiu“, – LRT.lt teigė LS vadovas.

Ar partijai gali ateiti dar sunkesni laikai? Pasak E. Gentvilo, jam nežinoma, kas ką prišnekėjo per visus didžiuosius įvykius, susijusius su partija. „Prokurorai pasakė, kad tai galutiniai įtarimai partijai. Reiškia, turbūt naujų asmenų nebus, bet lieka reputacijos dalykai, ką, pavyzdžiui, prišnekėjo E. Masiulis. Gali atsirasti reputacijos problemų. Nežinau, ar tie dalykai galėtų mus reabilituoti, ar reputacine prasme dar labiau skandinti“, – sakė E. Gentvilas.

V. Gailius taip pat svarsto, ar tiek žmonių, kiek apklausos rodė iki LS krizės, išties būtų balsavę už liberalus. „Kaip susigrąžinti tuos žmones? Reikia laiko, darbo, sprendimų ir greitesnio aiškumo teismuose“, – pridūrė V. Gailius.

Politologas: partijoje neturi likti žmonių, susijusių su skandalu

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius politologas Algis Krupavičius sako, kad LS susigrąžinti gerus reitingus galėtų tik tuo atveju, jei teismo procesai turės daugiau mažiau teigiamas baigtis.

„Tačiau tie reitingai tikrai nebus tokie, kokie buvo iki skandalo, susijusio su Eligijumi Masiuliu. Tuomet LS išties pretendavo tapti pagrindine centro dešinės partija Lietuvoje. Dabar ji yra antra centro dešinės partija, kuri vienaip ar kitaip turėtų peržengti 5 proc. barjerą proporcinėje rinkimų dalyje ir būti konkurencinga savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. Gal kiek mažiau merų, bet savivaldybių tarybų rinkimuose jie tikrai bus konkurencingi, ypač miestuose“, – teigė politologas.

Jo manymu, jei partija nori greičiau įveikti krizę, joje turėtų nelikti žmonių, susijusių su skandalu: „Be to, LS buvo valdžioje ir kai kurie jo nariai net užėmė ministrų postus. Deja, ne visada jų darbas buvo vertinamas gerai. Reikia, kad partija atsinaujintų. Partijoje yra daug jaunų žmonių, reikia, kad jaunimas žengtų į pagrindines pozicijas ir formuotų atsinaujinusios partijos veidą.

Vienas iš faktų – Aušrinė Armonaitė 2016 m. Seimo rinkimuose iš 19 pozicijos pakilo į 6 ir tapo Seimo nare. Partijoje yra ir daugiau jaunų žmonių, kurie galėtų būti aktyvesni, labiau matomi, formuoti naują LS įvaizdį ir pozicijas“, – patarė A. Krupavičius.

Be to, pasak VDU profesoriaus, E. Gentvilas ir V. Gailius partijoje turėtų rasti bendrą kalbą. „V. Gailius partijoje yra santykinai naujas politikas. 2016 m. rinkimai rodė, kad LS rinkėjai nėra itin linkę jo remti, jis gavo daugiau nei dvigubai mažiau balsų nei E. Gentvilas, bet situacija pasikeitė – tą parodė ir pirmininko rinkimai, kai konkurencija buvo iki paskutinio balso. Neatmestina, kad ateityje V. Gailius gali būti vienas iš tų, kuris rimtai pretenduos į partijos vadovus. Bet jis – ne vienintelis pasirinkimas“, – LRT.lt kalbėjo A. Krupavičius.

Naujienų portalo DELFI užsakymu gruodžio 11–19 dienomis visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa rodo, kad jie būtų pirmieji už brūkšnio, kurie neperžengia 5 proc. barjero patekti į Seimą. Jų reitingas per mėnesį pasikeitė nuo 5,3 proc. iki 4,9 proc.

Tuo metu naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT panašiu metu atlikta apklausa rodo, kad penkių procentų slenkstį LS peržengtų – už juos balsuotų 6 proc. rinkėjų.