Legalus darbas Čekijoje - tarnystė ukrainiečių mafijai

Lietuviai užsienyje

Per individualią Klaipėdoje veikiančią įmonę įsidarbinę Čekijoje, lietuvaičiai sugrįžta tėviškėn po trijų dienų, neatlaikę vergiško darbo, klaikių gyvenimo sąlygų ir verslą ten apipainiojusios ukrainiečių mafijos spaudimo.

Paslaugų sutartį su jais pasirašiusios įmonės savininkė incidentą įvertino kaip "šantažą ir prievartavimą" ir atsakyti į konkrečius "Vakarų ekspreso" klausimus atsisakė.

Tikėjosi užsidirbti

Devyni lietuvaičiai, tarp kurių buvo keturi studentai, birželio 25 dieną išvyko į Čekiją - rinkti trešnių. Juos įdarbinusioje firmoje - individualioje įmonėje "Alfabetas" buvo girdėję, kad už pririnktą dėžutę bus sumokėta 2,5 euro.

"Mums sakė, jog įstojus į Europos Sąjungą, visas pasaulis išvažiavo į Angliją ir Airiją, o Čekijoje ėmė trūkti darbo jėgos. Tad štai todėl ta darbo jėga ten esanti labai vertinama ir galima gerai užsidirbti", - pasakojo redakcijoje apsilankę "laimės ieškotojai" Igoris V., Simona N., Danguolė N. ir kiti. Pavardžių jie nenorėjo atskleisti - sakė, jiems gėda, kad būdami suaugę ir išsilavinę žmonės "leidosi į tokią avantiūrą". Abejonių, kad nepavyks - nebuvo: juos įdarbinusios firmos direktore visiškai pasitikėjo.

Sąlygos jaunimo negąsdino - tikėjosi, kad karštuoju paros metu, kaip žadėta, keletą valandų galės pailsėti. Pagaliau juk darbuosis civilizuotoje Europos šalyje!

Stotyje - nemalonūs netikėtumai

Pasak jaunuolių, firmos direktorė Nadežda Glazauskienė prieš išvažiuojant padavė nuotrauką žmogaus, kuris turįs pasitikti stotyje ir nuvežti į vietą - Vitovo kaimą apie 50 km nuo Prahos. Jo vardas esąs Sergejus.

Tik išvykstant juos pasiekė SMS žinutė, esą stotyje lauksiąs ne Sergejus, o kitas vyriškis - Nikolajus.

Prahos stotyje pasitikęs Nikolajus pareikalavo sumokėti po 110 eurų - kitaip pas ūkininką nebūsią nuvežti. Sakė pusę tos sumos turįs tuoj pat išsiųsti į Klaipėdą firmos "Alfabetas" direktorei. Paskui nusileido iki 80 eurų - likusius išskaičiuosią iš uždarbio.

Lietuvaičiai sakė stotyje matę ir Sergejų, - nors sunkiai, bet atpažinę pagal jiems duotą nuotrauką. Šis į "bomžą" panašus pilietis iš Nikolajaus paėmęs dalį surinktų pinigų.

Netrukus Nikolajus lietuvaičių grupę perdavė kitam ukrainiečiui - Volodiai ir pareikalavo iš jo už kiekvieną lietuvį po 15 eurų. Šis pinigų nemokėjęs ir nugabenęs "delegaciją" į Vitovą.

Viskas - ukrainiečių rankose

Tik atvykę į vietą klaipėdiečiai suprato, kad "kažkas ne taip".

"Sveiki atvykę į pragarą", - pasitiko juos ten dirbę 10 lietuvių. Jie papasakojo, kad jau dirba Vitove mėnesių mėnesius, gaudami tik avansą maistui. Aštuoniems iš dešimties buvo paimti pasai, todėl negalį grįžti. Vergišku darbu jie turi atidirbti už kelionės į Čekiją išlaidas ir įdarbinimą. Tautiečiai naujokus ėmė įkalbinėti kuo greičiau išvykti atgal.

"Viską ten valdo ukrainiečiai", - vienas per kitą pasakojo iš "pragaro" grįžę klaipėdiečiai. Jie prisiminė, jog kai kuriems išeiviai iš Ukrainos siūlė parduoti savo pasus - už 500 eurų.

Gyvenimas su žiurkėmis

Apgyvendinti lietuvaičiai buvo bendrabutyje. Dviejų aukštų pastatas iš išorės - nieko įspūdinga. Tačiau gyvenimo sąlygos pritrenkė.

Visiems devyniems naujokams buvo skirtas vienas apie 16 kv. m kambarėlis, kuriame stovėjo tik šešios lovos. Tad kai kuriems teko gulėti po du. Gerai, kad atsitiktinumo dėka buvo trys sutuoktinių poros.

Tik įėjus į kambarį visus ištiko šokas, kai atidarius spintelės stalčių iš jos iššoko bene tuzinas ką tik atsivestų žiurkiukų.

"Sušokom klykdami ant stalų, o žiurkės blaškėsi po kambarį", - su siaubu prisimena studentė Darija.

Apsiraminę ir išvaikę žiurkes, tautiečiai susikrovė ant grindų mantą, sutvarkė apšnerkštą kambarį. Paaiškėjo, jog kambario durys neužsirakina, kad tualetas - vienintelis visam bendrabučiui - ir dušas daugel metų neremontuoti ir nešveisti. O ir naudotis šiomis patalpomis nesinorėjo - pro neužrakinamas duris bet kas galėjo įkišti galvą.

Nuo tokių vaizdų jaunesniuosius grupės narius apėmė tikra isterija. "Verkėme iš nevilties, o ir tėvams bijojome skambinti, kad neišsigąstų", - pasakojo jaunesnieji.

Vakare į neužrakinamą kambarį, sužinoję, kad atvyko gražių lietuvaičių, įvirto girtų ukrainiečių kompanija. Jie siūlėsi gražuoles įdarbinsią Prahos baruose - barmenėmis. Jei ne penki grupėje buvę vyrai, nežinia kuo viskas būtų baigęsi.

11 valandų - be poilsio

Kitą dieną, nuo 6 val. ryto, lietuvaičiai buvo įdarbinti čeko ūkininko plantacijose. Kitaip nei žadėta, pirmą dieną teko rinkti žirnius, kitomis dienomis - kaip žadėta, trešnes.

Čia išaiškėjo ir tai, jog surinkti kilogramą uogų kainuoja tik 40 ct, 12 kg dėžutė - 2 litai. Jai pririnkti reikėjo 3 - 4 val. O ir dirbti teko kaip vergams - iki 17 val. vakaro. Jokių žadėtų vidurdienio poilsio valandų!

Darbą kontroliavę čekai prižiūrėtojai atsipūsti neleido ir pietų metu. Tad purvinom rankom tėvynainiai imdavo iš namų atsigabentą lietuvišką dešrą ir laukuose paskubom pavalgydavo.

Pareiti į bendrabutį anksčiau laiko negalėjo - būtų tekę iki 18 val. praleisti lauke. Kol nesibaigė darbo laikas - į bendrabutį neįleisdavo.

Norint nusipirkti maisto, būtų tekę pėstute nukeliauti 5 km. Vitovo parduotuvėlėje galėjai gauti tik "senos duonos, alaus ir limonado".

Pusė uždarbio - tarpininkui

Dar vienas šokas tautiečius ištiko, kai atėjo laikas atsiskaityti su jais už surinktą derlių.

Ūkinininkas čekas su jais jokių reikalų nenorėjo turėti. Už darbą jis mokėjo ne tiesiogiai dirbantiesiems, o tarpininkui Volodiai, įdarbinusiam lietuvius jo ūkyje.

Tarpininkai ukrainiečiai, tvirtino Igoris V., pasiima pusę uždirbtų pinigų.

Pamatę, kad uždirbti nepavyks, po vergiško darbo dienų lietuvaičiai nusprendė grįžti į savo šalį. Paskaičiavus trijų dienų uždarbį, išėjo po 20 litų. Buvo išskaičiuota ir už lovą bendrabutyje, nors N. Glazauskienė esą buvo užtikrinusi, jog nakvynė bus nemokama.

Naktį teko praleisti stotyje - atsiskaičius už darbą, iš bendrabučio tuoj buvo išprašyti.

Kartu su 20 lietuvių Vitovo ūkininko plantacijose dirbo daug ukrainiečių, apie 300 čigonų. Čigonai čia - pagrindinė darbo jėga. Su jais ūkininkas atsiskaitinėja tiesiogiai, todėl užmokesčiu jie nesiskundžia.

Situacijos nekomentavo

"Dar būdami Čekijoje paskambinome N. Glazauskienei. Piktinomės, į kokią katorgą ji mus išsiuntė. Sakėm: jei nežinot situacijos - nesiuntinėkit žmonių, pirma nuvažiuokit pati ir pažiūrėkit. Tad ji iš pradžių pasiūlė patiems susirasti ten kitą darbą, o paskui nupirko atgalinius bilietus kelionei atgal.

Kai grįžę paprašėm grąžinti mums bent po 80 eurų, kuriuos teko stotyje atiduoti ukrainiečiui Nikolajui, ji iš pradžių pažadėjo tai padaryti. O paskui - atsisakė. Pasakė: tuos pinigus davėme neteisėtai, jie juridiškai neįforminti, galėjom to nedaryti. Kai kuriems siūlė kaip kompensaciją veltui mokytis anglų kalbos", - pasakojo grįžusieji iš "pragaro".

"Vakarų ekspresas" N. Glazauskienei pateikė klausimų: su kuo bendradarbiauja jos firma Čekijoje, su kokiu darbdaviu pasirašyta sutartis, kodėl nebendradarbiaujama tiesiogiai su ūkininkais, kokį vaidmenį jos veikloje atlieka Ukrainos piliečiai, ar jai žinoma apie realias darbo ir gyevnimo sąlygas ir pan.

Iš pradžių sutikusi į klausimus atsakyti raštu, "Alfabeto" vadovė vėliau atsisakė tai padaryti, nurodžiusi, kad grįžusieji iš Čekijos dėsto tikrovės neatitinkančią informaciją. "Vertinu šių žmonių veiksmus kaip šantažą ir prievartavimą", - rašė ji.

Vėliau į telefono skambutį moteris neatsakė, galop išjungė ryšį.

Aplaidi dokumentacija

Įmonės išduotuose kasos pajamų orderio kvituose, atiduotuose "įdarbintiesiems" Čekijoje, trūksta pinigus už paslaugas sumokėjusiųjų parašų, kai kur neįrašyta data.

Iš paslaugų sutarties, surašytos netaisyklinga lietuvių kalba, matyti, kad individuali įmonė "Alfabetas" įsipareigojo "pateikti užsakovui informaciją apie kelionės maršrutą iki Čekijos, sveikatos draudimo, kelionės sąlygas" ir pan. Sutartis, pasak į redakciją besikreipusių klaipėdiečių, užpildyta birželio 21 dieną, o sutarties numeris žymi gegužės 13-ąją. Jos galiojimo laikas - dvi savaitės.

Į šiuos netikslumus užsidirbti Čekijoje troškę žmonės sakė neatkreipę dėmesio. Neatkreipę todėl, kad pasitikėję juos įdarbinusios firmos vadove.

Genovaitė PRIVEDIENĖ