Po rinkimų kaimyninėje valstybėje kai kurie Lietuvos ekspertai pabrėžė, kad Latvijoje valdžios ir visuomenės dialogas vyko kitaip nei Lietuvoje, todėl rinkėjai ir parodė pasitikėjimą premjeru Valdžiu Dombrovskiu, kuris parlamente gali tikėtis 63 deputatų iš 100 palaikymo.
Politologas Tomas Janeliūnas teigė, kad per visą sudėtingą laikotarpį Latvijos valdžia sugebėjo nenusmukdyti savo reitingų taip žiauriai, kaip įvyko Lietuvoje.
"Yra nemažai skirtumų tarp Lietuvos ir Latvijos premjerų asmenybių. Sprendimų priėmimo atžvilgiu jie panašūs, tačiau psichologiniu lygiu - visai kitokie. A. Kubiliaus komunikacija visuomenę labai piktino ir vien dėl to jo populiarumas taip smarkiai kritęs. Tuo tarpu V. Dombrovskio reitingai, nepaisant tam tikrų svyravimų, visą laiką buvo pakankamai aukšti. Jis sugebėjo rasti būdą pristatyti skaudžius sprendimus kaip neišvengiamą būtinybę, tačiau su tam tikra atjautos doze, nerodė arogancijos", - svarstė politologas.
Ryšių su visuomene kompanijos "Publicum" direktorius Artūras Jonkus nedrįso viską suversti tik komunikacijos trūkumui.
"Tai nėra tas vaistas, nuo kurio pagerėja arba ne. Supraskime, kad premjeras dirba partijų koalicijoje, ne jis vienas viską sprendžia, tad unisonu viską versti bendravimo stygiui negalima. Čia yra visas kompleksas, negalima supaprastinti reikalo esmės. Mes labai daug dalykų nežinome. Dar svarbu pabrėžti ir tai, ar kiti politikai, opozicijos atstovai, nori girdėti ir suprasti, kodėl valdžia elgiasi vienaip ar kitaip. Tiesiog galioja bendra taisyklė: neklysta tas, kuris nieko nedaro", - sakė bendrovės vadovas.
Naudosis Latvijos korta
Uostamiesčio Tarybos narys istorikas Vygantas Vareikis svarstė, kad latviai, balsuodami už esamo premjero partiją, pasielgė logiškai ir racionaliai.
"Svarbiausia, kad nebuvo pulta balsuoti už populistus, radikalus. Net vietiniai rusai balsavo už rusiškas liberalias politines jėgas, kurios siūlė bendradarbiauti su dabartine Vyriausybe", - teigė V. Vareikis.
Jo manymu, mūsų valdžia dabar bandys pasinaudoti Latvijos koziriu: esą aiškins, kad, štai, kaimynai suprato taupymo prasmę, tad ir dabartinė Lietuvos Vyriausybė elgiasi teisingai ir turi būti įvertinta teigiamai.
"Tačiau latviams daug reiškia tautinis aspektas - jie neleido į valdžią patekti prorusiškoms jėgoms, balsavo už savus", - analizavo Tarybos narys.
A. Kubiliaus vadovaujamos konservatorių partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Naglis Puteikis išvardijo kelias priežastis, kodėl latviai dar vienai kadencijai pasitikėjimo mandatą suteikė V. Dombrovskiui.
"Pirma, šis premjeras populiaresnis nei mūsų. Kitas dalykas - buvo atšauktas pensijų mažinimas. Ir galų gale latviai skolinosi iš Tarptautinio valiutos fondo su daug mažesnėmis palūkanomis nei Lietuva iš komercinių bankų. Dėl šių dalykų mūsų valdžia ir kritikuojama. Latvijoje vien tas pensijų nemažinimas parodė, kad valdžia silpniausiųjų neskriaus. O tokį sprendimą labiausiai kritikavo turtingieji liberalai, tai irgi davė pliusų valdančiajai partijai", - dėstė politikas.
Jis taip pat sutiko, kad Latvijos valdžia labiau aiškino tautai apie sprendimų priėmimo būtinumą.
"Premjeras sakė, kad jei nieko nedarysime, gresia valstybės bankrotas, jei skolinsimės iš komercinių bankų, bus labai didelės palūkanos, o jei iš Tarptautinio valiutos fondo - mažesnės, tačiau bus kirsta per valdymo išlaidas. Taip ir įvyko, valdininkams buvo žiauriai sumažintos algos, apkarpytas finansavimas, sumažinti etatai. Kitaip tariant, V. Dombrovskis pats savo kabinete išjungė šildymą, o radiatorių davė tautai", - samprotavo N. Puteikis.
"Iki kitų parlamento rinkimų liko dar dveji metai. Jeigu iki to laiko bus pakeistas premjeras A. Kubilius ir valdyti ateis išmintingesnis vadovas, kad ir iš tų pačių konservatorių partijos, galimi įvairūs variantai. Bet jei liks ministru pirmininku dirbti A. Kubilius su ta pačia komanda, darys tą patį, ką iki šiol, tikrai į valdžią nepateks", - įsitikinęs Seimo opozicijos atstovas Valentinas Mazuronis.
"Per daug arogancijos"
Alvydas LUKOŠAITIS, politologas
Nemanau, kad Lietuvos ir Latvijos politinė sankloda yra identiškos. Mūsų kaimynų atveju yra didelė takoskyra dėl tautinių, nacionalinių dalykų, jie ir lemia principinę rinkimų baigtį, balsų pasiskirstymą. Latviai pasvėrė tą situaciją. Nors ir sunkmetis, paimta paskola iš Tarptautinio valiutos fondo, suveržti diržai, pagrindinis argumentas buvo apsisprendimas dėl politinių jėgų ir rinkėjų kontingento būtent partinėje opozicijoje. Tai - principinis klausimas, kova dėl tautinio identiteto, nes Latvijoje labai aktyviai veikia prorusiškos jėgos. Lietuvoje tautiškumo argumentas neveiks. Matome, kad dabar pati skambiausia gaida - sunkmetis.
Žinote, man aišku, ką kalba premjeras Kubilius, bet latvių valdžia, pasinaudodama savo ekspertais, sugebėjo geriau išaiškinti tautai apie priimtus sprendimus, paaiškinti, į kokią sudėtingą situaciją valstybė pateko, pademonstruoti didesnį jautrumą visuomenės atžvilgiu. Lietuvoje to trūksta, matome šaltumą, aroganciją. Būtina keisti retoriką. Juk sudėtinga ekonominė, socialinė situacija turėtų išgryninti aiškią politinę kalbą, ji turėtų būti itin kompetentinga. Bet pažvelkime ir į kitą reikalo pusę: Lietuvoje nėra normalios opozicijos, ji negali nieko konstruktyvaus pasiūlyti, nėra atsvaros dabartinei valdžiai.
Vygantas VAREIKIS, Klaipėdos miesto tarybos narys
Mūsų valdžia dabar bandys pasinaudoti Latvijos koziriu: aiškins, kad, štai, kaimynai suprato taupymo prasmę, tad ir dabartinė Lietuvos Vyriausybė elgiasi teisingai ir turi būti įvertinta teigiamai
Naglis PUTEIKIS, Klaipėdos miesto tarybos narys
Pirma, latvių premjeras populiaresnis nei mūsų. Kitas dalykas - Latvijoje buvo atšauktas pensijų mažinimas. Ir galų gale latviai skolinosi iš Tarptautinio valiutos fondo su daug mažesnėmis palūkanomis nei Lietuva iš komercinių bankų
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą