Lakūnai gelbėjimosi priemonėmis turėjo apsirūpinti patys

Vakar nuo ryto iki pavakarės su KJP Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro, VĮ "Oro navigacija", Palangos oro uosto vadovais bei žuvusių pilotų artimaisiais bendravę Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai aiškino, jog posėdžių tikslas - apžvelgti, kaip kontroliuojama oro erdvė.

Jau žinoma, jog mažoji aviacija šiuo metu naudojasi nevaldoma oro erdve, ryšį palaiko ir apie save praneša kada patys nori, tad, anot komiteto pirmininko Artūro Paulausko, dar reikės apmąstyti, ar šiuo metu esanti tvarka gera.

Komiteto pirmininkas pažymėjo, jog po pokalbio su Klaipėdos avialinijų vadovais išaiškėjo, jog gelbėjimosi įranga bendrovė lakūnų neaprūpina - tą turi padaryti patys skrendantieji. Vis dėlto, vadovų žiniomis, tokia įranga lėktuve buvo.

Ne ką mažiau klausimų kyla ir dėl pačių gelbėjimo darbų. Kelis atsakingus asmenis apklausę politikai veiksmų seką bando sudėlioti minučių tikslumu - tam bus išklausomi pokalbio tarp pilotų ir oro kontrolės centro darbuotojų įrašai.

"Svarbu, kaip minučių tikslumu buvo pradėta gelbėjimo operacija, kada buvo suprasta, jog lėktuvas patyrė katastrofą, kada buvo pradėti pirmieji gelbėjimo darbai, kokie buvo pajėgumai ir ar jie visi išnaudoti, ar viskas padaryta, kad per tas kelias valandas, kol galėjome tikėtis, jog žmonės gyvi, tikrai buvo padaryta viskas", - šnekėjo komiteto pirmininkas, pridūręs, jog apklausus atsakinguosius kyla neaiškumų dėl įvykių sekos.

Netylant kalboms, jog nedelsiant reikia keisti tokių gelbėjimo operacijų organizavimo tvarką, A. Paulauskas buvo nuosaikesnis ir tvirtino, jog viskas taip greit nepadaroma. Esą funkcijas norint perduoti pasieniečiams ar civilinei tarnybai reikėtų skirti bent 3 metų pereinamąjį laikotarpį, kad atsirastų pajėgumai, būtų apmokyti gelbėtojai, įsigytos reikalingos gelbėjimo priemonės.

"Mes kalbėjome su kariškiais, pasieniečiais. Pasieniečiai paprasčiausiai neturi įrangos. Pavyzdžiui, dabar jiems reikia pasiųsti vieną sraigtasparnį į Viduržemio jūrą. Jį pusę metų reikia ruošti, įsigyti plaustus, liemenes, visą įrangą, nes jei jie patys patirtų nelaimę, reikėtų su kažkuo ir juos pačius gelbėti, o to nepadarysime per vieną dieną", - šnekėjo A. Paulauskas, pridūręs, jog dėl priemonių trūkumo pasieniečiai gelbėjimo darbus atlieka mariose, tačiau "giliau į jūrą" neskrenda.

Komisija savo išvadas turėtų pateikti iki birželio 30 dienos.