Laivai ar politikai užplaukė ant seklumos?

„Respublikos“ savaitės žmonės - dviejų Lietuvos vyriausybių vadovai, du tų vyriausybių susisiekimo ministrai bei aukščiausia galva, atsakinga už šalies užsienio politiką. Chroniškai vengę spręsti valstybei priklausančios „Lietuvos jūrų laivininkystės“ problemas. Užtraukę Lietuvos kol kas dar jūrinei valstybei tarptautinę gėdą. Nes mūsų laivai, valstybinė vėliava bei tų laivų jūrininkai, mūsų piliečiai, buvo sulaikyti kitų šalių uostuose. Už skolas. Be teisės išplaukti, išlipti į krantą. Be teisės iškrauti krovinius. Tarsi būtų piratai, narkotikų, ginklų, teroristų gabentojai. Ar visi užsikrėtę maru.

Koks dabar mūsų tarptautinis įvaizdis Senegale, Italijoje, Portugalijoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose? Ką galvoti apie valstybę, kuri mėnesį nesirūpina savo jūreiviais. Mato senegalietis Abdula Dakare stovintį laivą su vėliava. Nei į jūrą išeinantį, nei į uostą įeinantį. Nei iškraunantį. Nors jei laivas atplaukia, jis arba ką nors iškrauna ar pasikrauna. O šis - nieko. Stūkso ir tiek. Oje, galvoja sau senegalietis, kokia valstybė taip savo žmones kankina. Tokiame karštyje. Gal tas laivas švenčia kitokį nei mes ramadano mėnesį. O gal tai asketai? Atgailaujantys už nuodėmes? Mėnesį laive užsiims askeze. O paskui patrauks į dykumas. Toliau atgailauti. Tarkime, už tai, kad laivas nelaimėjo Dakaro ralio.

Reikėjo plaukti į Norvegiją

Mūsų valdžia labai susigėsta, susidrovi, kai lietuviai esą nemoka Norvegijoje savo vaikų auklėti. Tada pasipila valdžios pamokslavimai, esą jei esate neišauklėti, nelįskite į Norvegiją. Nedarykite Lietuvos užsienio ministerijai bei tarptautinei diplomatijai gėdos. Tad kodėl ir čia nepanaudojus tos pačios klišės? Tarkime, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius skambina užsienio ministrui Linui Linkevičiui:

- Linai, padėk, mūsų jūrininkai Senegale, Portugalijoje, Italijoje ir dar kažkur, net neprisimenu iš susijaudinimo, įstrigę. Su laivais. Paspausk diplomatiniais kanalais.

O L.Linkevičius jau žino, ką atsakyti:

- O ko lenda, jei prastai buvo auklėjami? Dabar juos iš Lietuvos atims ir tegul jų tėvai net nebando skųstis. Joks diplomatinis korpusas čia nepadės. Užsienis atims ir paskirs globą. Gal net lesbiečių šeimose.

R.Sinkevičius:

- Linai, atsipeikėk. Tai suaugę žmonės. Laivai taip pat. Na, ne žmonės, bet irgi ūgtelėję. Ir prekių prikrauti. Tiesa, į Baltijos jūrą neįkrito kaip An-2, bet vis vien gaila. Gal atsiprašyk tų valstybių savo vardu? Susimylės ir paleis... Sugalvok formuluotę. Nuoširdžiai atsiprašau asmeniškai JAV nacijos ir prezidento Barako Obamos, kad mūsų „Venta“ tol plaukė, kol ne į Palangą, bet į Filadelfiją įlindo. Daugiau nelandžios. Nes, atrodo, tuoj tapsime ne jūrine valstybe. Suderink tekstą su prezidentūra ir perduok atsiprašymus.

Taip valdoma ir valstybė?

„Lietuvos jūrų laivininkystės“ kontrolinį akcijų paketą valdo valstybė. Ne kebabinė. Tad vaizdžiai matome, kaip valstybė per savo tarnautojus valdo ir nuvaldo patikėtą turtą. 2001 metais nuo „Lietuvos jūrų laivininkystės“ buvo nurėžti keltai. Nors keltų verslas yra pelningas. Be to, valstybės valdoma kompanija puolė imti iš komercinių bankų kreditus. Ir įklimpo į skolas. Kaip atrodytų ūkininkas, paskerdęs arklius, bet pasilikęs vežėčias? Ir tas vežėčias dar apkrovęs paskolomis. Sakytume, kad toks ūkininkas negudrus. Ir dabar trauks tas vežėčias įsikinkęs. Kol palūš. Galima įtarti, kad valdžia lygiai taip pat žaismingai valdo ir teorinę akcinę bendrovę, vardu Lietuvos valstybė. Žaismingai, bet negudriai. Atsainiai. Kažkur plaukia, kažkur nuplaukė. Ir tik tada pastebi, kai kažkas jau nepatempia ir užlūžta. O tada buvęs ir esamas susisiekimo ministrai Eligijus Masiulis, R.Sinkevičius ir kadaise buvusi finansų ministrė, dabar prezidentė Dalia Grybauskaitė tik konstatuoja faktą. Kad valstybės turto valdyme ir vėl kažkas nepavyko. Bet kodėl kitoms jūrinėms valstybėms, irgi patyrusioms pasaulinę ekonominę krizę, pavyksta gėdingai neapsijuokti svetimuose uostuose. Pavyksta gabenti krovinius. Ir keliems mėnesiams neįstrigti Dakare. Matyt, bėdos ne dėl finansų, bet dėl galvų. Mums jau trūksta jūrinės valstybės ambicijų. Mums jūra - tai Jūratė ir Kastytis. Kažkas archajiško, nemodernaus. Vieni įsivaizduoja atominę, kiti - aukštųjų technologijų valstybę, o jūrinė ambicija - pabraidžioti prie Palangos tilto. Ir tik todėl kilo šioks toks visuomenės triukšmelis, kad svetimuose uostuose įstrigo mūsų piliečiai. Aišku, tai itin svarbu. Bet ar išlieka pats pagrindinis, valstybės savigarbos principas - likti jūrine valstybe. O jei ne jūrine, tai kokia? Vonine, pirtine ar baseinine?

Vežiokime politinius krovinius

Jei taip chroniškai nepavyksta administruoti valstybinio turto, tai ką nors sugalvokime. Išsikelkime kokį globalų tikslą. Tokį globalų, kad net patys to globalumo išsigąstume. Šalia įprasto krovinio, paimkime humanitarinį krovinį. Jei neapsimoka vežioti geležį, kitus sausakrūvius krovinius, prisiderinkime prie iškilesnių nei eilinė komercija aktualijų. Pasisiūlykime Italijai iš Lampedūzos salos plukdyti pabėgėlius. Demografiškai mums nepavojinga. Nes priplauktume tik iki pirmo kitos šalies uosto, kur esame prasiskolinę. Bet atliktume kilnią humanitarinę misiją. Būtume pagirti Jungtinėse Tautose. Prezidentė ir L.Linkevičius galėtų didžiuotis. O ant mus nenorinčio išleisti uosto galėtume užleisti žmogaus teisių aktyvistus. Pabandytų uosto administracija neišleisti pabėgėlių į krantą. Ypač jei laive už skolas būtų išjungti oro kondicionieriai. Mūsų jūrininkų teisės tokiems aktyvistams, aišku, nerūpi. Lygiai taip pat kaip Lietuvos valstybei. Bet jei „Ventoje“, „Raguvoje“ ar „Vorutoje“ plauktų bent viena pabėgėlių šeima, triukšmą išgirstų ir Briuselis. Ypač Italija. Na, tiesiog būtų nepatogu. Neišleisti tokio humaniško Lietuvos laivo plaukti toliau. Išlaipinus pabėgėlius Portugalijoje, grįžti atgal į Lampedūzą. Ir vežioti dar toliau. Tik neužsukant į Lietuvą. O ko čia mūsų jūrininkams grįžti, jei nemoka algų? O pabėgėliai patys susiprastų, kad neverta keliauti į Lietuvą. Jei kitatikiai, tai yra kafyrai, savo žmonėms algų gaili, tai ir musulmonas čia skurs.

Galėtume sugalvoti ES finansuojamą ir „Lietuvos jūrų laivininkystės“ vykdomą humanitarinį projektą „Humanitarinis Lietuvos valstybės reisas iš Italijos į Portugaliją ir JAV. Kristupo Kolumbo keliais. Su perkilnojimo paslauga“.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“