Labiausiai paminamos pensininkų ir kalinių teisės

Jų atliktas tyrimas rodo, kad įstatyminė bazė yra sutvarkyta pakankamai, tad teoriškai atrodo viskas gražu, bet taikant praktiškai kyla nemažai problemų. Taip pat pastebėta, jog neretai vienose srityse žmonės suteiktomis teisėmis beveik nesinaudoja, o kitose srityse – piktnaudžiauja.

Teisės instituto ekspertai sako, kad daugiausiai dėmesio valstybė turėtų skirti, bet to nedaro, geresnei žmonių teisei į socialinę apsaugą, taip pat mažoka dėmesio skiriama ir asmenų neliečiamumo garantijoms, neužtikrinamos tinkamos gyventojų teisės į privataus gyvenimo apsaugą, problemų kyla ir darbo teisėje.

LRT televizijos naujienų tarnybos kalbinti ekspertai, didžiausios problemų patiria būsimi ir esami pensininkai bei kaliniai.

„Pastoviai kintantis teisinis reguliavimas, kada žmogui atsiranda teisė į pensijinį aprūpinimą, kada ne, tai per teisėtų lūkesčių principą šitas klausimas keltinas. Ypatingas dėmesys teko kalinių teisėms, kai daugeliu atvejų atsiremiama net į kankinimo draudimo klausimus. Gali būti keliams klausimas, ar laisvės atėmimo įstaigose sudarytos sąlygos neperžengia kankinimo ribų“, – sako Teisės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas Algimantas Čepas.

Teisės instituto ekspertų tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje žmonių ekonominės teisės užtikrinamos prasčiau nei politinės. Pavyzdžiui, įgyvendinant rinkimų ir referendumų teises didelių pažeidimų nepastebėta, o štai socialinėje apsaugoje problemų daugiau. Be to, praktika rodo, dažniausiai bėdos kyla ne dėl įstatymų nebuvimo, o dėl jų įgyvendinimo.

„Jei ankščiau buvo galima pastebėti spragų įstatymuose, neatitikimų tarptautiniams standartams, tai pastaruoju metu tokių didelių neatitikimų nebėra, bet pagrindinės problemos yra praktinio pobūdžio, t. y., teoriškai viskas pakankamai gražu, bet praktiškai taikant iškyla problemų“, – įsitikinęs Teisės instituto Teisinės sistemos tyrimo skyriaus tyrėjas Mindaugas Lankauskas.

Tiesa, ekspertai pastebi, kad yra sričių, kuriose valstybė užtikrina plačias žmonių teises, bet tuo nesinaudojama. Kaip vieną pavyzdžių, tyrimo autoriai nurodo įstatymų leidybą. Esą pagal naują teisėtvarkos pagrindų įstatymą, visos valstybinės institucijos teikdamos naują projektą, jį privalo pristatyti ir visuomenei. Ir nors gyventojai jį ne tik gali apsvarstyti, bet ir pateikti pasiūlymus, bet tą daro vangiai. O štai kitose srityse gyventojai net perdaug naudojasi savo teisėmis.

„Pavyzdžiui, motinystės pašalpų atveju. Jie nedaro neteisėtos veiklos, ta prasme, kai buvo pasididintas stipriai atlyginimas, kad būtų gaunama pašalpa ir nors pažeidimas nėra daromas, bet tai yra pats akivaizdžiausias piktnaudžiavimas teise atvejis“, – teigia Teisės instituto Teisinės sistemos tyrimo skyriaus vedėja Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė.

Mokslininkai sako, kad savo rekomendacijas, kaip gerinti žmogaus teise vienoje ar kitoje srityje jau pateikę politikams. Pats tyrimas pristatytas pirmadienį minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną.