Kurortinė rinkliava reikalinga ne visiems kurortams

Galimybės

Po praėjusią savaitę įvykusio Lietuvos kurortų merų ir Ūkio ministerijos atstovų susitikimo paaiškėjo, kad ne visi vasarotojų minias sutraukiantys miestai skubėtų naudotis galimybe pagerinti infrastruktūrą iš poilsiautojų kišenių.

Neringos meras Vigantas Giedraitis dienraščiui teigė, jog miestas neketina pasinaudoti būsimomis galimybėmis ir rinkti pinigus iš savo poilsiautojų. Kurortinei rinkliavai esą nėra jokio poreikio, nes žmonės ir taip moka mokestį už įvažiavimą į valstybės saugomą teritoriją.

Kitų miestų merai nekantraudami laukia Rinkliavos įstatymo papildymo ir jam įsigaliojus ketina vieningai tuštinti poilsiautojų kišenes. Surinkti pinigai esą būtų panaudojami kurortų reikmėms.

Domėjosi merų nuomone

Birštone apie kurortinės rinkliavos naudą ir poreikį diskutavo keturių miestų - Palangos, Birštono, Neringos ir Druskininkų - merai bei ūkio ministras Kęstutis Daukšys.

Po susitikimo pranešta, kad Ūkio ministerija nenori, jog įvažiuojant į kurortus būtų renkama rinkliava, tačiau pritaria kurortų merų siūlymui rinkti vietines kurortines rinkliavas.

"Ministerija yra prieš įvažiavimo rinkliavą, nes į kurortus vykdami žmonės neturi stovėti eilėse", - pareiškė K. Daukšys.

Šiai idėjai įgyvendinti turėtų būti papildytas Rinkliavų įstatymas. Ūkio ministerija jau yra parengusi įstatymo papildymo pataisas, kuriose numatyti du galimi kurortinės rinkliavos būdai - mokestis už mechanines transporto priemones ir nakvynės mokestis.

Ministerijos pranešime aiškinama, jog vietinė kurortinė rinkliava padėtų kurortų savivaldybėms sukaupti lėšų mažinti ekonomikos sezoniškumą bei plėtoti turizmo infrastruktūrą. Susitikime su Seimo valdančiosios Socialdemokratų partijos frakcijos vadovybe merai nurodė vieną rinkliavos pavyzdžių - 1 lito per parą nakvynės rinkliavą.

Tokia rinkliavos forma priimtina Druskininkų ir Birštono miestams, tačiau nepatraukli nuo automobilių pertekliaus vasarą dūstančiai Palangai.

Statusas - tik žodis

Birštono savivaldybės administracijos direktorė Nijolė Dirginčienė "Vakarų ekspresui" sakė, kad savivaldybėje jau ne kartą kalbėta apie rinkliavos būtinybę. Ji mano, kad Birštonui labiau priimtina rinkti pinigus už nakvynę, nes automobilių srautų miestas nesulaukia tiek daug, kad vertėtų susirūpinti.

Dar prieš susitikimą su ūkio ministru Druskininkų meras Ričardas Malinauskas dienraščiui teigė, kad turimas kurorto statusas miestui neatnešantis jokios naudos, todėl rinkliava yra būtina.

"Įstatymai numato, kad kurortams šalies biudžetas turėtų skirti papildomą finansavimą, nes tokių miestų poreikiai yra ypatingi - reikia užtikrinti poilsiautojų saugumą, rūpintis vizualine miesto puse ir paslaugų kokybe. Kaip kurortinis miestas Druskininkai kasmet sulaukia tik 300 tūkst. litų iš šalies biudžeto. Mums ši suma menka. Toks "prioritetas" - tik lašas jūroje. Miestui, kuris jau 210 metų gyvuoja kaip kurortas, suteiktas statusas iki šiol nieko nedavė. Patys rengiame projektus ES struktūrinių fondų lėšoms gauti," - tuomet sakė R. Malinauskas.

Druskininkams taip pat priimtina rinkliavos už nakvynę forma. Jei Rinkliavos įstatymo papildymas bus įteisintas, jame numatyta, kad savivaldybių tarybos savarankiškai galės spręsti kokį rinkliavos tipą taikyti ir kuriam metų laikotarpiui šį mokestį įvesti.

Kurortų daugės

Be Druskininkų ir Palangos, Lietuvoje kurortinių miestų statusą turi Birštonas bei Neringa, o tokio statuso siekia Ignalina, Zarasai, Anykščiai, Trakai, Palūšė. Kurortinės teritorijos statusą ateityje siūloma suteikti maždaug 14-ai gražių, miškingų ir ežeringų Lietuvos vietovių.

Suteikus kurorto statusą šios vietovės taip pat turės teisę rinkti mokesčius iš poilsiautojų.

Vaida JUTKONĖ