Kukuliškių piliakalniui suteikta teisinė apsauga

Ketvirtoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Kukuliškių piliakalnį, esantį Klaipėdos rajone, Kretingalės seniūnijoje, Kukuliškių kaime.

Pasak Vertinimo tarybos pirmininko, archeologo dr. Gintauto Zabielos, tai yra arčiausiai jūros esantis piliakalnis po Birutės kalno.

„Prasidėjus Piliakalnių metams, suaktyvėjo ir visuomenė, ir mokslininkai, ir žygeiviai, atrandantys naujų nežinomų piliakalnių ir pasiūlantys suteikti jiems teisinę apsaugą. Džiaugiamės ir skatiname šią piliakalnių globos iniciatyvą", - sakė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.

„Retai pasitaiko rasti piliakalnius, kad jie būtų su radiniais paviršiuje. Ant sengirėje esančio Kukuliškių piliakalnio paviršiaus daugiausiai apie archeologiją rašantis „Lietuvos žinių" žurnalistas Denisas Nikitenka rado kuršiškos keramikos ir netgi gintarinį kabutį. Sunku tiksliai pasakyti, bet jie gali būti datuojami maždaug nuo VIII-IX a. iki XII-XIII a. Sprendžiant pagal išvaizdą, pats Kukuliškių piliakalnis gali būti I tūkstantmečio po Kristaus 2-osios pusės - II tūkstantmečio pradžios", - teigė G. Zabiela.

Kukuliškių piliakalnį praėjusių metų liepos 29 d. atostogaudamas pajūryje aptiko įžymusis piliakalnių atradėjas - biologijos daktaras Darius Stončius. Šį piliakalnį jis surado Litorinos taku vadinamame turistiniame maršrute tarp Olando Kepurės ir Girulių, pajūrio terasoje, pro kurią driekiasi pažintinis takas. Didžioji dalis piliakalnių toje teritorijoje jau buvo suregistruota. Paskutinis prieš Kukuliškių rastas piliakalnis buvo 2009 m. aptiktas Akmeniškių piliakalnis Šilutės rajone. Taigi Kukuliškių piliakalnis yra rastas po beveik dešimtmečio šioje teritorijoje.

„Jeigu atostogauju Lietuvoje, visada pasižiūriu, kas jau yra žinoma, pasižymiu potencialias vietas, kur dar gali būti piliakalnių. Kadangi man neįdomu nuolat gulėti paplūdimyje, išėjau pasivaikščioti Litorinos-Baltijos jūros šlaitu. Pastebėjau, kad šlaite žemė - įtartinai tamsi, aptikau nupustyto pylimo likutį, užslinkusį griovį prieš pylimą, puodų šukių. Nieko nereikėjo kasti. Ir mano, ir D. Nikitenkos radinius archeologas G. Zabiela patvirtino kaip kuršiškus. Kukuliškių piliakalnis yra puikiai pasiekiamas. Jis yra vėjo ir žmogaus apardytas, tad nesistebiu, kad galėjo būti nepastebėtas. Tai yra 34-asis mano rastas piliakalnis", - pasakojo D. Stončius.

Kaip vertingosios Kukuliškių piliakalnio savybės yra įvardyti žemės ir jos paviršiaus elementai - reljefas, aikštelė, pylimai, grioviai ir kultūrinis sluoksnis. Piliakalnio kultūrinio sluoksnio storis neaiškus - netyrinėtas.

Klaipėdos kraštas yra vidutinio tankumo piliakalnių rajonas - čia jų yra arti 20-ties. Dalis teritorijos lygi, tad piliakalniai ten reti. Tačiau ne visi piliakalniai, anot archeologo G. Zabielos, šioje teritorijoje yra išlikę. Pavyzdžiui, nebelikę Jogūčių (kitaip vadinto Kukūdros) piliakalnio.