Krizė meilės vaikams nesumažino

Vaiko teisių apsaugos gynėjai su baime laukę, kad krizės akivaizdoje skurstančios šeimos nebegalės išlaikyti savo vaikų ir dėl to bus perpildyti vaikų globos namai, dabar džiaugiasi, kad nuogąstavimai nepasitvirtino. Atvirkščiai, stebima džiuginanti tendencija - vaikų, gyvenančių globos institucijose, mažėja. Ekonominiu sunkmečiu nesumažėjo ir norinčiųjų įsivaikinti skaičius. Tačiau lietuviai neretai vis dar nori rinktis vaikus pagal plaukų, akių spalvą, pageidauja, kad mažylis "derėtų" prie naujosios šeimos. Tuo tarpu užsieniečiai įsivaikina vaikučius jų net nematę.

"Šiais metais dėl skurdo nė vienas vaikas nebuvo apgyvendintas Klaipėdos vaikų globos namuose. O skurstančių šeimų tikrai padaugėjo. Pagrindinė to priežastis - nedarbas", - komentavo Klaipėdos vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja Gražina Aurylienė.

Pasak jos, praėjusiais metais panašiu metu uostamiestyje esančiose globos įstaigose gyveno per 260 vaikų iš visos Klaipėdos apskrities, iš jų klaipėdiečių - 135. Šiemet Klaipėdos globos namuose glaudžiasi 220 vaikų, klaipėdiečių - 137.

Trūksta vaikų

"Tendencija džiuginanti - paliktų vaikų globos įstaigose mažėja. Sakyčiau, kad pagrindinė to priežastis - socialinių darbuotojų darbas su probleminėmis šeimomis. Visuomet stengiamasi kiek galima išlaikyti vaiką biologinėje šeimoje ir dirbti su tėvais. Dėl to vis mažiau vaikų patenka į globos įstaigas", - pasakojo G. Aurylienė.

Pavyzdžiui, per 2009-uosius metus kur kas daugiau vaikų iš globos įstaigų pateko į šeimas (49 vaikai) nei buvo apgyvendinti globos institucijose (45 vaikai).

Kita svari priežastis - nemažėja norinčiųjų įsivaikinti arba pasiimti vaiką globoti į šeimą. Vaiko teisių apsaugos specialistai atvirauja, kad neretai net pritrūksta vaikų - tiek yra daug norinčiųjų įsivaikinti.

Atrodytų, tokiu atveju Lietuvos vaikų namai jau seniai turėjo būti tušti. Tačiau ne visus vaikus galima įvaikinti, be to, nemažai laiko praeina, kol sutvarkomi visi reikalingi formalumai.

"Kita vertus, kone visi tėvai, pasiryžę įsivaikinti, turi tuos pačius reikalavimus: kad vaikas būtų ne vyresnis nei metukų, kad būtų mergaitė ir neturėtų brolių bei seserų", - atviravo Šilutės rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Indra Pranaitienė.

G. Aurylienės žiniomis, praėjusiais metais buvo įvaikinta 17 klaipėdiečių vaikų. Šiemet kol kas įvaikinti 7 vaikai.

Vaikų apžiūros baigėsi

"Maloniausia yra tai, kad kur kas daugiau yra šeimų, kurios nori vaikus įsivaikinti, o ne pasiimti globoti. Be to, įvaikina daugiausia lietuviai, o ne užsieniečiai. Ateina tikrai labai puikios šeimos, kurios nori padovanoti vaikui visavertį gyvenimą. Labai gerai, kad Lietuvoje dabar galioja tokia tvarka, kad vaikus galima įsivaikinti iš visos Lietuvos. Aš vis primenu, kad jau praėjo tie laikai, kai sutuoktiniai ateina į globos namus tarsi į baldų parduotuvę ir dairosi jiems tinkamo vaiko. Artėjame prie pasaulyje galiojančios praktikos, kai vaikui renkami globėjai ar įtėviai, o ne atvirkščiai", - pasakojo G. Aurylienė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė prisiminė, kad yra buvę ir tokių atvejų, kai būsimieji įtėviai atvažiuodavo į vaikų namus su metro juostele ir išsirikiavę vaikus matuodavo jų galvas idant išsiaiškintų, kuris vaikas geriausiai išsivystęs.

"Vaikus išsirikiuodavo kaip kareivėlius ir rinkdavosi sau tinkamiausią pagal akių ar plaukų spalvą. Bet tai nežmogiška. Tokios tradicijos jau išgyvendintos", - džiaugėsi O. Tarvydienė.

Kalendoriuje žymi dieneles

Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų socialinė darbuotoja Lina Martinkutė džiaugėsi, kad Lietuvoje jau keletą metų veikia įtėvių rengimo centrai, nes dabar įtėviai ateina į vaikų namus tinkamai parengti, žino, kaip bendrauti su vaiku.

"Visgi dar pasitaiko, jog jau pirmo susitikimo metu suprantame, kad vaikas imamas tik tam, kad būtų patenkintos ambicijos. Būna, kad žmonės stengiasi prasmukti į kūdikių namus tam, kad nusižiūrėtų sau tinkamą vaiką. Dar atsiranda ir tokių, kurie norėtų surengti viešą apžiūrą. Tokiems žmonėms mes pasiūlome alternatyvą - išrikiuoti visus norinčius įsivaikinti ir tegul pats vaikas renkasi, su kuo nori gyventi. Vaikai atviri, sakytų: "Šita stora - nenoriu, mamos noriu, tėčio - ne..." Būna ir taip, kad vaikas atsisako bendrauti su įtėviais. Juk jie irgi jaučia, jei nesimezga ryšys", - atviravo L. Martinkutė.

Ji pasakojo, kad noras patekti į šeimą sustiprėja, kai pas kurį nors vaiką pradeda lankytis būsimieji įtėviai. Tuomet kiti vaikai pasidaro irzlūs, nelaimingi. Tačiau, pasak L. Martinkutės, vaikai moka laukti.

"Vienas berniukas, nuo kūdikystės sunkiai sirgęs bei turėjęs neurologinių sutrikimų, būdamas ketverių metų sulaukė laimingos dienos - lietuvių šeima ryžosi jį įsivaikinti. Tačiau jauna šeima turėjo ką tik gimusį kūdikį ir galų gale suvokę, kad jie negalės skirti tinkamo dėmesio ir įvaikintam berniukui šios minties atsisakė. Berniukas užsidarė savyje, tačiau šventai tikėjo, kad vis tiek atsiras šeima, kuri jį pasiims. Jis taip tuo tikėjo, kad ir mus įtikino. Neilgai trukus jį įsivaikinti panoro užsieniečiai. Stebėjomės, kaip vaikas buvo psichologiškai pasirengęs šiam žingsniui. Paprašė, kad auklėtojos padarytų jam kalendoriuką ir ramiai sau žymėjo dieneles, kada jo atvažiuos pasiimti... Ir dabar įtėviai iš užsienio vis atsiunčia to berniuko nuotraukų - taip gera matyti jį laimingą ir švytintį. Tokios akimirkos labai svarbios mums. Gera matyti, kad vaikas rado savo vietą po saule", - pasakojo L. Martinkutė.

Ji taip pat sakė pastebėjusi tendenciją, kad dažniausiai norima įsivaikinti kūdikius, tačiau kol sutvarkomi visi formalumai, dažniausiai vaikai sulaukia 2-3 metų.

Skatins vaikintis vyresnius

I. Tarvydienės nuomone, pagrindinė priežastis, kodėl pageidauja "gauti" kuo mažesnį vaiką, yra ta, kad įsivaikinus tokį mažylį galima pasinaudoti tokiomis pat socialinėmis garantijomis, kaip ir susilaukus savo vaiko.

"Tiesiog tėvai žino, kad tiek susilaukus savo biologinio kūdikio, tiek įsivaikinus reikia nemažai laiko, kad atsirastų ryšys. Todėl kai įsivaikinamas vyresnis nei 3 metų vaikas, įtėviai negali išeiti vaiko priežiūros atostogų, tad turi mažiau galimybių praleisti kuo daugiau laiko su vaiku. Todėl mes dabar pasiūlėme svarstyti įstatymo pataisą, kad įtėviai, įsivaikinę vyresnį nei 3 metų vaiką, teisiškai galėtų išeiti 3 mėnesiams vaiko priežiūros atostogų. Nes juk tokio vaiko atėjimas į šeimą - savotiškas gimimas. Manome, kad tokia tvarka paskatintų daugiau šeimų įsivaikinti ir vyresnius vaikus", - pasakojo O. Tarvydienė.

Požiūris keičiasi palengva

Pastebima, kad Lietuvoje daugiausia įsivaikina didmiesčių gyventojai, o periferiniuose miesteliuose požiūris į tai dar skeptiškas.

"Mažesniuose miesteliuose dažnai net patys artimiausi žmonės nepalaiko norinčiųjų įsivaikinti ir ragina dar palaukti, gal pavyks susilaukti savo atžalų. Be to, lietuviai, skirtingai nei užsieniečiai, dar dažnai baidosi socialinės kilmės - bijo įsivaikinti narkomanų ar psichikos negalią turinčių žmonių vaiką. Tačiau džiugina tendencija, kad vis daugiau atsiranda šeimų, kurios nori įsivaikinti ne vieną vaiką, o kelis. Taip į šeimas patenka broliukai ir sesutės", - pasakojo O. Tarvydienė.

Šiemet Lietuvoje 80 lietuvių šeimų jau įsivaikino 83 vaikus, o 64 užsieniečių šeimos įsivaikino 94 lietuvių vaikus. Dar 13 vaikų laukia, kol bus sutvarkyti dokumentai. Pernai per visus metus lietuviai įsivaikino 110 vaikų.

Gražina AURYLIENĖ, Klaipėdos vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja

Praėjo tie laikai, kai sutuoktiniai ateina į globos namus, tarsi į baldų parduotuvę, ir dairosi jiems tinkamo vaiko. Artėjame prie pasaulyje galiojančios praktikos, kai vaikui renkami globėjai ar įtėviai, o ne atvirkščiai