"Krikščionys" siūlo nepritarti politiškai angažuotoms apkaltoms

Seimo Krikščionių partijos frakcija ragina nepritarti, jos nuomone, politiškai angažuotoms šios frakcijos narių Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus apkaltoms.

"Kviečiu kolegas Seimo narius vadovautis teisingumo ir politinio padorumo nuostatomis, vertinant Seimo narių statutinius pažeidimus. Sukūrus Seimo narių politiškai motyvuotos apkaltos už įprastinius statutinius pažeidimus precedentus, bus padaryta didžiulė žala demokratijai ir teisiniam parlamentarizmui", - sako Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis.

Jei šis Seimas turi politinės valios nustatyti parlamentarams didesnę nei numatyta galiojančiame Statute atsakomybę už posėdžių praleidimą be pateisinamos priežasties ar nesąžiningą balsavimą, "krikščionys" siūlo priimti griežtesnius įstatymus.

Pasak V. Žiemelio, už balsavimo vienasmeniškumo principo pažeidimą Seimo statutas numato nuobaudą - viešą įspėjimą. Kaip jis pastebi, iki šiol nesąžiningai balsuojančius Seimo narius, kurie per Seimų istoriją yra taip nusižengę tūkstančiais kartų, Etikos ir procedūrų komisija ir Seimas bausdavo pagal galiojančius teisės aktus juos įspėjant, o daugelis išvengdavo net ir tokios nuobaudos.

ELTA primena, kad praėjusį penktadienį Seimo laikinoji komisija, tyrusi už parlamentarą Liną Karalių balsavusio Seimo nario Aleksandro Sacharuko veiksmus, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Pasak komisijos pirmininko Kęstučio Masiulio, disponavime svetimu Seimo nario pažymėjimu galima įžvelgti galimai nusikalstamos veikos subjektyvius požymius.

V. Žiemelio vertinimu, valdančiajai partijai priklausantis specialiosios tyrimo komisijos vadovas K. Masiulis "tendencingai kaltina vienasmeniškumo nuostatą pažeidusį Aleksandrą Sacharuką esą galimu dokumentų klastojimu, nors tokių absurdiškų kaltinimų nekeliama dėl nuolatinių lygiai tokių pačių kitų balsavimo už kolegas atvejų".

"A. Sacharukas nusižengė Statutui ir pagal jį buvo nubaustas viešu įspėjimu. Tačiau jis išskirtinai politiniais motyvais kaltinamas vien dėl to, jog priklauso opozicinei partijai - jį pašalinus, tautos mandatas būtų perduotas valdančiosios Tautos prisikėlimo partijos atstovui, ir taip sustiprinta valdančioji koalicija", - teigia V. Žiemelis.

Jis atkreipia dėmesį, kad iki šiol tokio atvirai dvigubo teisinio standarto, kai bandoma, pasinaudojus politine valdžia, nepagrįstai patraukti atsakomybėn viešą asmenį vien politiniais motyvais, atkurtos teisinės Lietuvos istorijoje dar nebuvo.

"Tai nepadori politika, kuri, be kita ko, prieštarauja net elementariems konservatizmo pagarbos įstatymui, piliečių lygybės ir teisės viršenybės principams, kuriuos ypač turėtų gerbti konservatorius K. Masiulis. Tokio įžūlaus teisinio nihilizmo valdžia neleisdavo net niūriais "komunistinio teisingumo" laikais", - sako V. Žiemelis.

Ar pradėti A. Sacharukui ir L. Karaliui apkaltos procesą, Seimas svarstys antradienį, gegužės 18-ąją.

Seimo nariai atviru balsavimu, paprasta posėdyje dalyvaujančių Seimo narių dauguma, turės nuspręsti, ar pradėti apkaltos procesą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Jei Konstitucinis Teismas pateiks išvadą, kad parlamentaro veiksmai prieštarauja Konstitucijai, Seimas turi spręsti, ar panaikinti Seimo nario mandatą. Galutinis mandato atėmimo klausimas sprendžiamas tik slaptu balsavimu, tam turi pritarti 85 Seimo nariai.