Kremavimas populiarėja mažais žingsneliais

Pernai Kėdainiuose buvo atidarytas pirmasis Lietuvoje krematoriumas. Šiemet pasigirdo svarstymų, jog tokią įstaigą investuotojai pageidauja statyti ir Kretingoje. Tiesa, panašu, jog antrasis krematoriumas nebūtų itin paklausus. Klaipėdiečiai laidojimo paslaugų teikėjai tikina, jog kremavimo paslaugos populiarėja lėtai, jas renkasi tik nedidelė dalis klientų.

Kėdainių krematoriumo paslaugos atsieina tiek pat, kiek kainuoja transportas ir kremacija Rygoje ar Varšuvoje, mat lietuviškojo krematoriumo paslaugos brangesnės.

Sprendimą priima iš anksto

Kėdainių krematoriumo vadovo Vytenio Labanausko teigimu, kremavimo paslaugų poreikis didėja, tačiau krematoriumas vis dar neveikia visu pajėgumu: "Šį mėnesį atlikome apie 140 kremacijų - tai didžiausias skaičius per šiuos metus, kol vykdome savo veiklą. Tačiau vis dar dirba tik viena linija. Antrąją esame pasiruošę paleisti bet kada. Kol kas ir pirmoji linija veikia tik 30 procentų. Galėtumėm atlikti apie 4 000 kremacijų per metus, o kol kas šie skaičiai siekia tik 1 300 -1 400."

KROSNIS. Čia vyksta pagrindiniai kremavimo procesai. 

V. Labanausko manymu, žmonės darosi vis labiau praktiški - jie nenori būti palaidoti žemėje, dvejoja, kaip atrodys jų kūnas. Jie atsižvelgia ir į tai, jog nors kremavimo kaštai nėra maži, tačiau kapo priežiūra ekonomiškai daug brangesnė nei urnos, kapinių plotai riboti, nepatogūs. Be to, žmonės šiais laikais galvoja ir apie ekologiją, ką paliks ateities kartoms.

"Jauni žmonės apie tai negalvoja. O vyresni, atvirkščiai, apie visa tai atvirai pasisako. Būtent jie į viską ir žiūri praktiškai. Žmonės dažnai pasirašo išankstines sutartis. Apie 97 procentus jau prieš mirtį patys būna priėmę sprendimą", - pasakojo krematoriumo direktorius.

Anot jo, Kėdainių krematoriumo paslaugų kaina gerokai didesnė nei konkurentų Rygoje ar Taline dėl keleto aspektų.

"Pirmiausia, mes naudojame kitokią technologiją. Taip pat ypatingą dėmesį skiriame aplinkosaugai. Negi norėtumėte pigių, tačiau aplinką teršiančių krematoriumo paslaugų? Dar vienas faktas - Rygos krematoriumas yra valstybinė įmonė, todėl jiems išsilaikyti gerokai lengviau", - teigė V. Labanauskas.

Trūksta kapinių

Neseniai skelbta, kad investuotojai susidomėjo Kretingos rajono Petrikaičių kapinėse parduodamu 1,3 ha žemės sklypu. Viena bendrovė svarsto galimybę čia statyti laidojimo namus su krematoriumu.

"Tai tik idėja, kuri kol kas neįgavo jokio materialinio pagrindo. Šią mintį pasiūlė patys investuotojai. Mano žiniomis, tai užsienio bendrovė. Tačiau galutinio sprendimo jie taip ir nepranešė. Kol kas svarstome aukcionų metu neparduotą žemės sklypą apibrėžti specialiosiomis sąlygomis - numatyti, kad jis būtų skirtas būtent ritualinėms paslaugoms. Tada lauksime žinių iš idėjos sumanytojų. Jei maždaug per mėnesį nieko nesužinosime, bandysime vis tiek tą sklypą parduoti. Gal atsiras tokių, kurie norės užsiimti įprastomis laidojimo paslaugomis ir krematoriumo idėją atmesime", - pasakojo Kretingos rajono meras Juozas Mažeika.

Jo manymu, tokios paslaugos Vakarų Lietuvoje neteikiamos, todėl norinčiųjų tikrai atsirastų. Esą yra tokių gyventojų, kurie kremavimo nesirinktų tik dėl pernelyg didelio atstumo.

SUDIE. Su velioniu atsisveikinti galima prieš pat karstui specialia platforma įvažiuojant į krosnį, yra ir dvi tam skirtos atskiros salės.

"Be to, yra poreikis ir žvelgiant į kapinių trūkumo aspektą. Kapinių įrengimas yra brangus dalykas, o krematoriumas padėtų tai apeiti. Tiesa, aš kalbu tik apie galimą poreikį, tačiau nesiimu skaičiuoti, ar krematoriumas atsipirktų. Čia jau verslo reikalai", - teigė J. Mažeika.

Mero teigimu, gyventojų nuomonė apie galimą krematoriumą įvairi - vieni pritaria, kiti savo nuomonės neišsako, o treti prijaučia tradicijoms ir nemano, kad kremacija yra gera idėja.

Krematoriumo Kretingoje statybos reikalingumu labai abejoja Kėdainių krematoriumo direktorius.

"Abejoju, ar verta tai daryti. Bent jau šiandien nematau perspektyvos. Kaip ir minėjau, pirmoji mūsų linija dirba ne visu pajėgumu. Planuojame, jog ji 100 procentų galės pradėti veikti per artimiausius 4-5 metus. Antrąją liniją mes galime paruošti labai greitai - per tris mėnesius. Kol ją užpildysime, praeis dar tiek pat laiko. Todėl dar vieno krematoriumo statymas Lietuvoje, manau, būtų pinigų išmetimas į balą", - sakė V. Labanauskas.

Klientų abiem neužtektų

Uostamiesčio laidojimo paslaugų teikėjų teigimu, kremavimo paslauga populiarėja, tačiau tai nėra taip paklausu, kad šalyje prireiktų statyti antrąjį krematoriumą.

Anot UAB "Amžiaus vartai" direktoriaus Valdo Čeponio, kremaciją renkasi daugiau žmonių nei prieš 10-15 metų. Tačiau, anot jo, krematoriumo atidarymas Kėdainiuose tam neturėjo reikšmės.

"Juk mes kadaise buvome pagonys, o jie mirusiuosius degindavo, todėl kremavimas lietuviams neturėtų būti svetimas. Anksčiau sėkmingai veždavome velionius į Rygą ar Varšuvą. Ir dabar tebevežame. Juolab kad praktiškai nėra kainos skirtumo. Kėdainiuose kremacija dvigubai brangesnė nei Lenkijoje. Todėl pridėjus ir kelionės kaštus, kaina visur išeina tokia pati. Be to, kartais vežti į Rygą ar Lenkiją patogiau. Ten krematoriumai dirba savaitgaliais, naktimis, o Kėdainiuose - ne. Būtent pagal šias aplinkybes ir pasiskirsto klientai", - sakė laidojimo paslaugų įmonės direktorius.

LAUKTI kremavimo proceso, trunkančio apie pustrečios valandos, pabaigos galima jaukioje savitarnos kavinukėje.

V. Čeponis tikino apie ketinimus statyti krematoriumą Kretingoje girdėjęs, tačiau manantis, jog ši mintis yra netikslinga ir neturi jokios logikos: "Jau Kėdainių krematoriumas, į kurį investuota dešimtys milijonų, dirba nevisu pajėgumu. Tai kas bus, jei dar vieną pastatysime. Gal tada kiekviename mieste pradėkime statyti krematoriumus, sudeginsime po tris velionius per metus ir pažiūrėsime, ar tai labai atsipirks. Juk ir darbuotojus reikia išlaikyti, ir patalpas."

V. Čeponiui antrino ir kitų Klaipėdos laidojimo namų atstovai. Laidojimo namų "Aterna" direktorė Vitalija Rumbaitienė teigė, jog kremavimą renkasi tik apie 1 proc. klientų.

"Nors kremavimas po truputį populiarėja, tačiau tikrai nėra toks dažnas, kad Lietuvoje prireiktų antrojo krematoriumo", - sakė ji.

Šv. Juozapo laidojimo namų administratoriaus Romo Lygnugario teigimu, šioje įstaigoje kremavimo paslaugos teiraujamasi maždaug kartą per mėnesį.

"Man atrodo, kad nelabai reikia dar vieno krematoriumo. Juk ir Kėdainiuose kada paskambinsi, visada yra vietos. Be to, klientus atbaido didelės kainos - Kėdainiuose kremavimas kainuoja 1 650 Lt, o Varšuvoje - apie 700. Todėl kremavimas dažniausiai renkamasis tada, kai to pageidavo pats velionis. Arba išskirtiniais atvejais, kai artimieji nebeturi kur laidoti - šeimos kapai būna užimti", - teigė R. Lygnugaris.

MINIMALU. Iš išorės Kėdainių krematoriumas - minimalizmo pavyzdys.

VšĮ "Šv. Kazimiero namai" direktorius Rolandas Karpavičius tikino, jog šiuose laidojimo namuose kremavimas nėra populiarus - šią paslaugą renkasi tik kas 30-40 klientas.

"Nesakyčiau, kad lietuviai yra konservatyvūs - gal kituose laidojimo namuose yra kitaip. Kai kuriais atvejais kremavimas yra labiau mados reikalas, kiti bijo savo kūno, kaip jis atrodys mirties valandą. Priežastys labai įvairios. Yra žmonių, kurie po pokalbio apie kremavimą apsigalvoja. Aš vis dėlto manau, kad žmogus po mirties turi sugrįžti į žemę. Jei jis neturi rimtos motyvacijos kremacijai, geriau jos atsisakyti", - sakė R. Karpavičius.

Faktai, kurių galbūt nežinojote apie kremavimą

O gal jums akyse iki šiol stovi 1984-ųjų lapkričio 3 dieną Sovietų Sąjungos televizijos 1-ojo kanalo gyvai (neregėtas dalykas!) parodyta Indijos lyderės Indiros Gandhi kremavimo ceremonija, kai jos sūnus Rajivas uždegė stambų laužą, ant kurio viršūnės gulėjo jo motinos kūnas, suvarpytas sikhų ekstremistų paleistų 30-ies kulkų? Tada aišku, kodėl kremavimas jums atrodo barbariškas.

Ir aišku, kad jūs nebuvote Kėdainiuose. Todėl esate prietarų ir klišių įkaitas. Pabandykime šiuos prietarus ir klišes sudeginti.

Kapsulėje - kepta mėsa

Tai - bene pagrindinė klaida tų, kurie įsivaizduoja šiuolaikinį kremavimą kaip šašlykų kepimą ant laužo savaitgalio išvykoje į gamtą.

Iš suaugusio vidutinio sudėjimo žmogaus po kremavimo paprastai lieka apie 2 kilogramus pelenų. Žinoma, tarp jų yra dulkelių to, kas anksčiau buvo velionio drabužiai, avalynė ar karstas, tačiau iš esmės tai - kalcis, pagrindinė žmogaus kaulų sudedamoji medžiaga. Tad galite būti tikri, kad po viso proceso pasiėmę į rankas dar šiltą kapsulę laikysite kaulų, o ne ko nors kito, likučius.

Degėsių kvapas

Krematoriume jį jausti galite nebent tik tuo atveju, jei esate kamuojamas kvapų haliucinacijų. Kiekvienas daugiau apsiskaitęs fizikas jums paaiškins, kad kvapai sudega kremavimo proceso metu, esant +850 C temperatūrai. Į aplinką nepapuola ir kenksmingos medžiagos. Dūmus nuo jų šiuolaikinių technologijų krematoriumo įranga išvalo taip gerai, kad jie net nesiekia Europos Sąjungos direktyvose nustatytų reikalavimų. Beje, oro valymo įrengimų šiame krematoriume kaina sudaro pusę visos įrangos kainos.

Kremuojama be karsto

Be karsto deginama krematoriumuose, kur sumontuota sena įranga. Kėdainiuose - ji viena pažangiausių, todėl niekas nevers jūsų artimojo iš karsto ir nelieps jo (karsto, aišku) gabentis namo.

Tiesa, karstą krematoriumo specialistai pataria rinktis kuo paprastesnį, pavyzdžiui, iš nelakuotos, nedažytos medienos, nes jis dega trumpiau, susidaro mažiau anglies, pats kremavimas būna ekologiškesnis, mat nedeginami dažai ar plastmasiniai papuošalai.

Viskas trunka trumpai

Kremavimo procesas vyksta +800-850 C laipsnių temperatūroje, tad karstas bei žmogaus kūnas sudega sąlyginai greitai - per 45 min. Tačiau visas procesas nuo velionio atsidūrimo krosnyje iki kapsulės atsiėmimo užtrunka apie pustrečios valandos. Kodėl?

Norint viską atlikti tinkamai būtinas antras etapas - papildomas deginimas jau kiek kitokiu būdu. Yra ir trečiasis etapas - pelenų smulkinimas bei valymas. Jie smulkinami specialiu įrenginiu - vadinamuoju kremuliatoriumi, po to valomi. Yra du būdai - mechaninis ir rankinis. Pirmuoju magnetas iš pelenų surenka įvairias metalines detales (karstų varžtus ir pan.), antruoju, t. y. rankomis, jau atšaldžius pelenus - protezai, įvairios plokštelės ir kitos dalys, implantuotos į žmogaus kūną medikų. Dažniausiai tai būna titanas, todėl jis neišmetamas, o yra surenkamas ir parduodamas perdirbti vienoje iš Vakarų Europos valstybių. Gautas lėšas Kėdainių krematoriumas skiria įvairiems labdaros projektams.

Kapsulė - amžiams

Jei savo artimojo pelenų nusprendėte neišbarstyti nuo molo į jūrą ar paleisti dangun iš oro baliono, juos greičiausiai laidosite. Verta žinoti, kad yra dviejų rūšių kapsulės - ilgaamžiškesnės metalinės arba ekologiškos presuoto lignino. Pastaroji kapsulė, užkasta į žemę, suyra per maždaug 2 metus.

Tačiau nusiminti, kad pelenai išnyks nieko nebeprimindami apie čia palaidotą žmogų, neverta - išliks specialus keramikinis žetonas, kurį, pavyzdžiui, sunykus kapinėms po šimtų metų atkasę mūsų palikuonys supras, kieno čia palaikai.

Artimiesiems - didelis stresas

Žinoma, bet kuri artimojo mirtis yra milžiniškas stresas. Tačiau viena, kai gedinčiųjų kūnus tarsi pjūklas raižo varinių dūdų garsai ir krūpčioti priverčia žemės dunksėjimas į medinį karsto dangtį, ir visai kitas jausmas - atsisveikinant krematoriume. Čia jautiesi daug dvasingiau. Ir oriau. Tam nuteikia ir santūri, tačiau labai jauki aplinka, ir tokios smulkmenos, kaip poilsio zona, kurioje gali, laukdamas kapsulės, pasidaryti sau kavos, arbatos, užkrimsti sausainių.

Tai - paslaptingas objektas

Žmonėms paslaugas teikiančių valstybinių institucijų koridoriai ir kabinetai yra daug uždaresni. Krematoriumas klientams (gyviesiems) ir visuomenei atviras tiek, kiek tik įmanoma. Pavyzdžiui, kompiuterio monitoriuje arba tiesiai per akutę krosnyje gali stebėti deginimo procesą. Niekur kitur Europoje to nedaroma. Maža to - norintiesiems organizuojamos ekskursijos, o krosnies operatorius nė vieno norinčiojo neatsisakys palydėti į savo karštąją karalystę ir parodyti įrangos ar radinių žmonių kūnuose. Valandos trukmės ekskursijos metu supažindinama, kaip vyksta kremavimo procesas bei su juo susijusios paslaugos - nuo atsisveikinimo salių iki kremuotų palaikų pelenų supylimo į kapsulę.

Purvinas darbas

Jei atvirai, tai - vienas švariausių darbų pramoninėje Kėdainių zonoje, kur ir įsikūręs krematoriumas. Ir beveik svajonių darbas*: šilta, sėdi sau prie kompiuterio.

* Past. Tik jei esate pripratęs prie gedinčių žmonių ašarų ir jums nebaisu knaisiotis po karštus pelenus ieškant nedegančių daiktų.