Kodėl papiktino liberalų kalbos?

Trylika sostinės lituanistų antradienį išplatino viešą kreipimąsi į Vilniaus visuomenę. Šiame laiške lietuvių kalbos mokytojai piktinasi Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidato į Vilniaus merus R.Šimašiaus kalbomis apie dvikalbystę sostinėje.

Kaip dienraščiui pasakojo kreipimosi iniciatorė Vilniaus Žemynos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja-ekspertė Aldona Šventickienė, lituanistų pasipiktinimą sukėlė prieš kelias savaites per viešus debatus išsakyti R.Šimašiaus teiginiai.

Liberalas Lietuvoje gyvenančiai lenkų tautinei mažumai esą žadėjo dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles sostinėje, taip pat šv.Mišias lenkų kalba Arkikatedroje bazilikoje. Lituanistams keisti pasirodė ir R.Šimašiaus partijos kolegos, pagal Liberalų sąjūdžio sąrašą į Vilniaus miesto tarybą išrinkto brito Marko Adamo Haroldo pažadai, paskelbti viename socialiniame tinkle.

„R.Šimašius pareiškė, kad norėtų leisti Vilniuje kabinti dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles - lietuvių ir lenkų, lietuvių ir rusų ar lietuvių ir latvių. Dar vienas jų atstovas su Liberalų sąjūdžiu į tarybą patekęs britas pareiškė, kad pirmasis jo darbas bus Vilniaus gatvę pervadinti Britų gatve. Mes, lituanistai, į visuomenę kreipiamės dėl to, kad manome, jog ji neturėtų būti klaidinama tokiais pažadais. Pirmiausia dėl to, kad mano minėtus dalykus - viešus užrašus - reglamentuoja Valstybinės kalbos įstatymas. Antra, tokie teiginiai klaidina ir net kiršina visuomenę su tautinėmis mažumomis. R.Šimašius, dirbdamas Seimo nariu ir būdamas teisininkas pagal išsilavinimą, turėtų žinoti, kad net jei taps Vilniaus meru, ne jo galia bus tokius dalykus spręsti. Tokie rinkimų triukai negali būti naudojami, nes atsitiks taip, kad jam tapus meru tautinės mažumos ims ir pareikalaus tesėti pažadus“, - kalbėjo lituanistė.

Ji atkreipė dėmesį, kad dabartiniu metu, kai geopolitinė įtampa yra pasiekusi aukščiausią tašką, manipuliuoti tautinių mažumų jausmais yra ypač grėsminga. Visuomenė esą neturėtų būti tyčia kiršinama.

„Mūsų santykiai su tautinėmis mažumomis ir taip jau buvo ganėtinai įtempti. Prisiminkime, kiek pykčių buvo, kol buvo suvienodintas lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Labai daug turėjome dirbti, kad užglaistytume, pamirštume tuos nesutarimus. Ir būtent dabar, kai tos aistros yra nurimusios, kai kaip niekada turėtume būti vieningi, Tauta vėl kiršinama.

Mano nuomone, tai yra labai pigus triukas papirkti tautinėms mažumoms priklausančius rinkėjus. Dar kartą kartoju - visiškai nepagrįstas, tuščias, nes meras tų pažadų tikrai negalės įgyvendinti“, - kalbėjo A.Šventickienė ir pridūrė, kad, švaistydamiesi tuščiais pažadais ir menkindami lietuvių kalbos socialinį prestižą, politikai turėtų pagalvoti apie padarinius.

Anot pedagogės, mokinių raštingumas ir taip katastrofiškai sumenkęs. Jaunimas įsitikinęs, kad mokėti užsienio kalbą yra kur kas didesnis prestižas, nei puikiai mokėti gimtąją. Prie nepagarbos valstybinei kalbai, jos statuso menkinimo galiausiai prisideda ir patys politikai.

Štai R.Šimašius dar šios kadencijos Seime siūlė leisti įmonių pavadinimus registruoti nelietuviškais rašmenimis, nes lietuviškieji esą verslininkus vargina, verčia kompleksuoti.

Toks požiūris į valstybinę kalbą, pasak A.Šventickienės, yra grėsmingas. Būtent nuo aukščiausių valdžios sluoksnių turi prasidėti pagarba savo šaliai, supratimas, kad kalba, kaip didžiausia Tautos vertybė, yra ypač saugotina ir gintina.

Deja, anot lituanistės, krauju kadaise apginta lietuviškoji abėcėlė šiandien yra tapusi politinių partijų derybų objektu, įsivaizduojamu įrankiu santykiams su kaimynais gerinti.

„Politikai visko gali prižadėti, kad sulauktų rinkėjų simpatijų, bet kas bus toliau, jie negalvoja. Negalvoja, kad didžiausia Tautos vertybė yra mūsų valstybinė kalba. Ji yra tiek daug iškentėjusi... Tą žinodami kaip tik turėtume ja labiau rūpintis, o ne šitaip aplaidžiai žiūrėti. Juk dabar jai yra iškilę tiek daug grėsmių. Ką jau ką, bet kalbą tikrai turime saugoti“, - akcentavo ji.

„Mes gyvename Lietuvos Respublikoje, todėl, mano nuomone, ir gatvių pavadinimai turi būti lietuviški. Pažiūrėkite, kiek mūsų tautiečių išsibarstę po pasaulį. Gyvena Didžiojoje Britanijoje, Amerikoje ir kitose šalyse. Ten jie nereikalauja, kad kas nors jų pavardes ar gatvių pavadinimus rašytų lietuviškai. Priešingai, man teko aplankyti ir kalbėtis su būriu mūsų tautiečių, ten dirbančių pedagogų, - jie visi gerbia tos šalies, kurioje gyvena, įstatymus“, - pridūrė A.Šventickienė.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“