„Kodėl jie nepakvietė moterų – taip jie ir nepaaiškino. Taip tiesiog išėjo. Priekaištų jie sulaukė, kad tų moterų nebuvo. Kadangi į konferenciją (Vilniaus konferenciją – red.) nebuvo pakviestos moterys, buvo 200 vyrų, tai moterų ir nebuvo išrinkta“, - laidoje „Prie pietų stalo“ ketvirtadienį sakė M. Peikštenienė.
Ji nurodo, kad aktyvių moterų, kurios būtų tikę į Lietuvos Tarybą, tikrai būta: „Moterys labai aktyviai dalyvavo netgi nuo XIX a. pabaigos. Felicija Bortkevičienė buvo priimta į slaptą „12 Vilniaus apaštalų“ draugiją, kurioje, kaip buvo deklaruojama, buvo vieni vyrai, bet jai buvo leista dalyvauti posėdžiuose.“
Pačioje Taryboje, kaip pasakoja M. Peikštenienė, tvyrojo įtampa dėl situacijos, kurioje buvo Lietuva. „Vokietija turėjo savo tikslų ir jie prie tos nepriklausomybės skelbimo prirašė amžinus ryšius su Vokietija ir konvencijas: muitų, prekybos, pinigų. Dėl šito kilo nesutarimas tarp Tarybos narių.“
M. Peikštenienė pasakoja, kad aktą, kuriame buvo įtraukti ryšiai su Vokietija, atsisakė pasirašyti 4 signatarai: Stanislovas Narutavičius, Mykolas Biržiška, Jonas Vileišis ir Steponas Kairys. Tada kilo Tarybos krizė. „Buvo taikytojų, ryšininkų komisija, kurie derėjosi su keturiais išėjusiais ir likusiais. Jie niekaip nesutiko sugrįžti, kol nebus pasirašytas toks tekstas, kurį įgaliojo pasirašyti konferencija.“
Tada Tarybos pirmininku buvo išrinktas Jonas Basanavičius – didelis tuometinis autoritetas – ir 20 asmenų Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, neįtraukiant ryšių su Vokietija. Aktas skelbė, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis.
Parengė Ieva Kazlauskaitė
Laida „Prie pietų stalo“ transliuojama darbo dienomis 12.10 val.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą