Kodekso pataisa užkirstų kelią galimam prokurorų piktnaudžiavimui

Projektą užregistravę Seimo nariai Aurelija Stancikienė, Vitalijus Gailius, Povilas Urbšys ir Povilas Gylys sako, kad teisminėje praktikoje susiklostė nenormali padėtis, kai teismai savo sprendimuose priversti aiškintis ir teisintis prokurorams dėl teisės vykdyti teisingumą.

Jų teigimu, pagal dabar galiojančią Baudžiamojo proceso kodekso redakciją neliko teisinio mechanizmo, kaip įvykdyti teisingumą, kadangi patys nustatę nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminį tyrimą gali pradėti tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Tuo tarpu teismas tokios teisės neturi.

„Esant tokiai padėčiai, savo teise vykdyti teisingumą suabejojo net teismai. Tokiu būdu, jau realiai susiformavo teisminė praktika, kada teismai, negalėdami priimti naujo sprendimo, faktiškai teisingumo vykdymą perleidžia prokurorams. Visa prokuratūros sistema vien dėl ydingų tokių nuostatų galiojimo tapo visiškai uždara ir nekontroliuojama sistema", - sako projektą inicijavę Seimo nariai.

Baudžiamojo proceso kodeksas numato tik prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui teisę pradėti ikiteisminį tyrimą patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Yra numatyta teisė, kad dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo, tyrimų sujungimo ir atskyrimo, nutraukimo, atnaujinimo, užbaigimo ar dėl kaltinamojo akto surašymo sprendimą priima „tik prokuroras". Kodekso pataisos iniciatoriai siūlo atsisakyti žodelio „tik", kuris yra, jų nuomone, visiškai nereikalingas, perteklinis, iškreipiantis tikrąją įstatymo prasmę.

„Kaip patvirtina susiklosčiusi teisminė praktika, prokurorai žodelį „tik" traktuoja kaip tik jiems priklausančią absoliučią teisę, apeinant teismus, vykdyti teisingumą. (...) Dabar galiojanti BPK redakcija siunčia žinią visuomenei, kad teismai gali vykdyti teisingumą tik tiek, kiek jiems „leidžia" prokurorai. Žinoma, tai nėra normali padėtis valstybėje. Negali būti valstybėje tokio teisinio reguliavimo, kada teisingumo vykdymo funkcijas perima prokurorai", - sako Seimo nariai.

Tokia įstatymo redakcija, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai nuostatai, numatančiai teisę vykdyti teisingumą vienintelei institucijai Lietuvoje - teismams.

„Pagal dabar galiojančią kodekso redakciją, bet kurios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pats nustatęs nusikalstamos veikos požymius, vykdydamas teisingumą nutartimi negali pradėti ikiteisminio tyrimo, bet turi kreiptis į prokurorą. Tokiu būdu, teismo nustatyti nusikalstamos veikos požymiai netenka galios, nes tik prokuroras iš naujo sprendžia pradėti ikiteisminį tyrimą ar ne. Taip teismui ribojama teisė vykdyti teisingumą. Tokia padėtis yra nenormali ir turi būti skubiai pataisyta", - sako pataisą parengę parlamentarai.