Klimato pokyčiai koreguoja žemėtvarkos planus

Seminaras

Vakar Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje je vyko seminaras "Strateginis ir teritorinis planavimas: ar esame pasirengę klimato pokyčiams?".

Aplinkosaugos, hidrologijos ir klimatologijos, geologijos ir geografijos specialistai pristatė klimato kaitos tendencijas, jų įtaką socialiniams, ekonominiams ir aplinkosaugos procesams pasaulyje ir Lietuvoje.

Seminare išdėstyta pasaulinio klimato pokyčių situacija atrodo gąsdinanti. Štai keletas seminaro dalyvių pateiktų faktų.

Per 400 tūkstančių metų anglies dvideginio koncentracija atmosferoje, labiausiai sąlygojanti "šiltnamio efektą" Žemėje niekada nesiekė dabartinės 350 milijoninių dalelių ribos. Numatoma, kad per ateinantį šimtmetį ji padidės dar dvigubai.

Globalinės temperatūros anomalijos šuolis per pusantro šimto metų siekia 1 laipsnį, per pastaruosius 35-erius metus - 0,6 laipsnio.

Specialistai prognozuoja, kad vandenyno lygis per ateinantį šimtmetį dėl "šiltnamio efekto" gali pakilti nuo 10 cm iki 1 m.

Fiksuojamas labai ryškus kritulių kiekio mažėjimas Viduržemio jūros regione, dykumų plėtimasis.

Per pastaruosius 30 metų dvigubai išaugo gamtos katastrofų: potvynių, audrų, žemės drebėjimų, sausrų ir t.t skaičius. 2 milijardai Žemės gyventojų jaučia vandens nepriteklių.

Dėl karščio bangų sukeliamo šiluminio streso didėja senyvo amžiaus žmonių mirtingumas ir susirgimai. Keičiasi turistiniai maršrutai, daugėja miškų gaisrų, stiprėja jūros krantų erozija, aktyvesni kenkėjai miškuose ir žemės ūkyje, mažėja biologinė įvairovė, keičiasi paukščių ir žinduolių veisimosi, migracijos laikas.

Klimato kaitos įtaka juntama ir Lietuvoje. Nuo 1975 m. Kuršių marių vandens lygis pakilo 2 mm, nors Nemuno atplukdomas vandens kiekis mažėjo. Bendra metinė temperatūra Lietuvoje auga, pastebėta, jog vis šiltesni būna rugpjūčio-rugsėjo mėnesiai, o šaltėja oras lapkričio-gruodžio mėnesiais. Paukščiai į Lietuvą pavasarį sugrįžta 10-25 dienomis anksčiau, nei prieš 30 metų. Viena skaudžiausių problemų - Baltijos jūros krantų erozija.

Valstybinio žemėtvarkos instituto atstovė R. Palčiauskaitė seminare pristatė pagrindinius dokumentus ir projektus, kurie turi įtakos klimato kaitai. Daugiausia dėmesio specialistė skyrė Lietuvos miškingumo situacijos analizei. Respondentė taip pat paminėjo, jog aplinkos kokybės analizė būtina rengiant žemėtvarkos projektus. Juose ir turėtų būti atsižvelgiama į klimato pokyčius.

Seminare dalyvavę Klaipėdos, Palangos, Šilutės, Neringos savivaldybių aplinkosaugos specialistai atkreipė dėmesį į aktualias oro užterštumo kietosiomis dalelėmis, krantų erozijos, miškingumo problemas.

Jų sprendimo būdų bus ieškoma kituose seminaruose bei tarptautinėje konferencijoje, kuri vyks gegužės 17-18 d. Klaipėdoje.

Seminaras surengtas bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Renginį finansavo Jungtinės Karalystės ambasada Vilniuje ir Baltijos jūros regiono Interreg IIIB Kaimynystės programa.

Jurga PETRONYTĖ