Klaipėdos valdžia - į miestiečių rankas

Uostamiesčio savivaldybė jau laukia klaipėdiečių pasiūlymų, kas galėtų tapti mūsų miesto seniūnaičiais. Tiesa, kada jie bus išrinkti ir jau galės pradėti darbą seniūnaitijose, kol kas dar nežinoma.

Taip pat esama ir abejonių, ar pavyks iškart išrinkti visus 54 seniūnaičius, kiek yra numatyta Klaipėdoje, tačiau
tikimasi, kad nelengva bus tik pradžia.

Prievolė kurti seniūnaitijas ir rinkti seniūnaičius atsirado įsigaliojus naujai Vietos savivaldos įstatymo redakcijai. Seniūnaitijų steigimo tikslas - plėtojant demokratiją skatinti miesto gyventojus per savo atstovą - seniūnaitį - patiems imtis iniciatyvos sprendžiant aktualiausius bendruomenės gyvenimo klausimus.

Klaipėdos padėtį šiek tiek apsunkino tai, kad įstatymas savivaldybių taryboms nurodė seniūnaitijas sudaryti iš seniūnijų. Kitaip nei kituose Lietuvose miestuose, uostamiestyje seniūnijų nėra - gyvuoja vienintelė Melnragės-Girulių seniūnija, tačiau ir jos nuo balandžio mėnesio turėtų nebelikti.

Vis dėlto, pasak Klaipėdos miesto mero pavaduotojos Juditos Simonavičiūtės, po užklausų šalies valdžiai išsiaiškinta, kad pagrindinė sąlyga sudaryti seniūnaitijas ir rinkti seniūnaičius - gyvenamoji vieta, o ne seniūnijų egzistavimas. Teisė rinkti seniūnaičius suteikiama gyvenamosios vietos bendruomenėms, su seniūnijomis, t. y. savivaldybės administracijos dalimi, tai nesiejama.

Kada Klaipėda bus suskirstyta į seniūnaitijas, priklausys nuo uostamiesčio politikų - Tarybos sprendimo projektas dėl seniūnaitijų sudarymo jau yra parengtas, tačiau Tarybai kol kas dar nepateiktas. Su šiuo sprendimu būtų patvirtinti ir seniūnaičių sueigos nuostatai, o savivaldybės administracijos direktorius įpareigotas per mėnesį nuo sprendimo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti seniūnaičių rinkimų tvarkos aprašą.

Pasak savivaldybės Butų ūkio ir energetikos skyriaus vedėjo pavaduotojo Egidijaus Ramanausko, siūlant uostamiesčio seniūnaitijų ribas nuspręsta dviračio neišradinėti - Klaipėda suskirstyta į 54 seniūnaitijas pagal jau esamas rinkimines apylinkes. Seniūnaičių sueiga turėtų veikti teritorijoje, apibrėžtoje pagal daugiabučius namus administruojančių įmonių ribas. Tokių teritorijų mieste yra 10.

Seniūnaitį numatoma rinkti dvejiems metams. Jis atstovautų seniūnaitijos gyventojų interesams, prisidėtų plėtojant ir organizuojant kultūrinį bei sporto gyvenimą, dalyvautų organizuojant gyventojų apklausas bei susitikimus su Tarybos nariais, savivaldybės atstovais ir pan.

Kandidatą galėtų siūlyti nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, įstaigų ir organizacijų kolektyvai, veikiantys seniūnaitijose arba ne mažiau nei 50 seniūnaitijos gyventojų, deklaravusių gyvenamąją vietą seniūnaitijos teritorijoje ir turinčių rinkimų teisę. Savo kandidatūrą galima kelti ir patiems gyventojams, tačiau tam turi pritarti ne mažiau nei 50 seniūnaitijoje gyvenančių žmonių. Seniūnaitis turėtų būti renkamas gyventojų apklausos būdu rinkimų grafike nurodytu metu.

"Pradeda ne nuo to galo"

Evaldas JURKEVIČIUS, Seimo narys

Dar prieš kelerius metus buvau kreipęsis į savivaldybę dėl bendruomenių kūrimo ir atstovavimo. Tačiau į mano veiklą ne tuo kampu buvo žiūrima - buvau laikomas žmogumi ant bačkos. 2006-2007 metais Smeltės kvartale buvome subūrę iniciatyvinę grupę dėl seniūnijos steigimo. Tada mums pasakė, kad steigti seniūnijai reikia 10 proc. miesto gyventojų parašų, tai būtų apie 20 tūkstančių... Burtis, kiek žinau, norėjo ir Tauralaukio, Rimkų bendruomenės. O dabar yra įstatymo pataisos, numatančios seniūnaitijas ir seniūnaičius. Įstatyme parašyta, kad gyventojų apklausas dėl seniūnaičių organizuoja seniūnas, bet Klaipėdoje nėra seniūnijų. Viskas pas mus pradedama ne nuo to galo - reikėtų pirma steigti seniūnijas, tačiau valdžia nenori savo galių atiduoti seniūnams.

Seniūnijos galėtų būti keturios - pagal rinkimines apygardas. Seniūnas, gaunantis atlyginimą, turėtų skatinti burtis bendruomenę, kviesti aktyvistus, lyderius, o žmonės išgrynintų seniūnaičius. Seniūnas, viską apibendrinęs, neštų Tarybai. Taip prasidėtų ta veikla, tai būtų savivaldybės decentralizacija. Valdžia būtų atiduodama į žmonių rankas.

"Įmanoma - 10-15"

Vanda DORČIENĖ, Melnragės ir Girulių seniūnė

Kai išėjo Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas, pradėjau domėtis seniūnaitijomis, konsultavausi su Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos, kurios narė esu, prezidentu Algiu Strelčiūnu. Paruošiau dokumentaciją - suskirsčiau mūsų seniūniją į 5 seniūnaitijas, pateikiau projektėlį savivaldybei. Tikėjausi, kad nuo mūsų pradės, nes seniūnaičių rinkimus turi organizuoti seniūnas. Tačiau nusprendus, kad seniūnijos nebereikia, į mano medžiagą niekas nebereagavo. Sudarė darbo grupę, nutarė visą miestą suskirstyti į seniūnaitijas pagal rinkimines apylinkes.

Seniūnaitis žinos savo bendruomenės žmonių rūpesčius, problemas, padės juos spręsti, dalyvaus Tarybos posėdžiuose. Tai - demokratijos pavyzdys. Atlyginimo jie negaus, todėl tai turės būti savo darbo ir šeimos reikalų pernelyg neužimti žmonės, aktyvistai. Jeigu bus žinomas žmogus, visų gerbiamas, jis daug ir padarys. Tai paprasčiau kaimo vietovėse arba ten, kur individualūs namai. Sudėtingiau yra daugiabučių teritorijose. Mano nuomone, vienam dideliam daugiabučiui reikėtų savo seniūnaičio. Ten, kur bus 10-20 daugiabučių namų, seniūnaičiui bus sunku, ypač jei tai bus eilinis sąžiningas žmogelis. Pražus jis tarp visų...

Kiekviena naujovė gąsdina, žmonės žiūri nepatikliai, net jeigu tai įstatymas, bet - rinkime seniūnaičius! Nebūtinai visi 54, pradžioj jeigu ir 5 seniūnaitijos su seniūnaičiais atsirastų - ir tai jau būtų gražu. Nuojautą turiu, kad viską bus sunku padaryti, bet 10-15 seniūnaitijų yra įmanoma. Yra norinčiųjų - ir aktyvių pensininkų, ir jaunimo. Žvelkime su optimizmu.

Giedrė NORVILAITĖ