Klaipėdos senamiestyje griūva namai

Incidentas

Vakar 13 val. Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba skubėjo į senamiestį, nes paskambinę Aukštosios gatvės 19 namo gyventojai pranešė, jog ėmė byrėti dalis pastato stogo.

Gaisrininkai aptvėrė teritoriją ir apie avarinę situaciją informavo namą administruojančią bendrovę "Mūsų namų valdos". Netrukus paaiškėjo, jog namo dalis ant žemės nukrito būtent šių valdų darbininkų dėka.

Galėjo nukristi bet kada

Šios bendrovės direktorius Mikas Kurlavičius dienraščiui teigė, jog dalis seno namo konstrukcijos atskilo dėl to, kad darbuotojai, valę lietvamzdžius, užkliudė supuvusią konstrukciją.

"Visa laimė, kad užkliudėme namo karnizą, nes vos darbuotojai tą dalį palietė - jis iškart atskilo. Vadinasi, nelaimė galėjo ištikti bet kada, o juk pro šalį vaikšto žmonės", - kalbėjo direktorius.

Avarijos padariniai buvo likviduoti per kelias valandas - nukritusi dalis susmulkinta, sušluota ir išvežta, tačiau šis įvykis atvėrė įsisenėjusią piktžaizdę.

Griūvančio namo gyventojas klaipėdietis Marius Tumšys į vietą išsikvietė ir Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio vyr. valstybinį inspektorių Laisvūną Kavaliauską.

Jo teigimu, Aukštosios gatvės 19 namas yra priskirtas prie architektūros paminklų. Tokių namų, pastatytų XVIII amžiaus antroje pusėje, Klaipėdoje - vos trys, tačiau tik šis vienintelis iš jų yra pripažintas avariniu.

Kalti gyventojai?

Dėl tol, kas įvyko, inspektorius kaltina namo gyventojus, kurie jo teigimu, jau seniai žinojo apie pastato būklę, tačiau nesiėmė jokių priemonių.

"Prieš trejus metus specialiai sudaryta komisija tikrino šio namo stogo būklę. Išvadose buvo aiškiai parašyta, kad stogas supuvęs ir bet kurią minutę gali pradėti griūti, jo būklė buvo pripažinta avarine. Pagal įstatymus, šis pastatas yra privatizuotas, valstybei nepriklauso, todėl jo remontu privalo pasirūpinti patys gyventojai. Ėjau tuomet ir aiškinau gyventojams, kuo reikėtų susirūpinti, bet manęs niekas neklausė ir į kalbas nesileido", - tikino L. Kavaliauskas.

Jis pripažino, jog po to pagerėjo namo fasado išvaizda - ir tik todėl, kad tuo pasirūpino keli pastate patalpas turintys verslininkai.

Anot L. Kavaliausko, KPD šiuo atveju padėti gyventojams beveik negalinti, nebent tik paraginti kuo greičiau pradėti remontą.

Su šiomis kalbomis nesutinka butą avariniame name neseniai įsigijęs M. Tumšys.

"Kai pirkau, nežinojau, jog namas supuvęs. Vėliau paaiškėjo, kad dar 1990 metais pastatas buvo pripažintas avariniu. Mane piktina tai, jog 200 metų senumo architektūriniu paminklu pripažintas namas turi rūpėti tik mums - 10 namo gyventojų. Tai jeigu valstybei jis toks brangus ir yra vertybė, tai gal tegul ir KPD prisideda prie jo išsaugojimo", - dėstė M. Tumšys.

Bendrijos reikalai stringa

Įsigijęs butą vaikinas ėmėsi iniciatyvos kurti bendriją, kurios pagalba būtų lengviau gauti paramą iš valstybės fondų namo renovacijai. Jis tikina susidūręs su kaimynų abejingumu, kuris ir stabdo procesą - ne visi iš kaimynų sutinkantys tapti bendrijos nariais.

M. Tumšys svarsto, kad iki to laiko, kol ledai pajudės, namas gali iš viso susmegti. Anot jo, stogo sijos yra taip supuvusios, jog gali nebeatlaikyti svorio ir įgriūti.

Tai, jog architektūrinis paminklas kelia pavojų ne tik gyventojams, bet ir praeiviams, pripažino ir pats L. Kavaliauskas. Plika akimi tuo gali įsitikinti ir praeiviai - nukritus daliai dvigubo stogo aiškiai matyti išpuvusios sijos.

Kitaip mano "Mūsų namų valdos" direktorius M. Kurlavičius. Dienraščiui jis aiškino, kad nukrėtus konstrukciją grėsmės nebeliko, puvenos sušluotos, o teritorijos esą nėra jokio reikalo aptverti.

"Nebėra kam kristi", - aiškino namų valdos direktorius.

Vaida JUTKONĖ