Klaipėdos senamiestį lipdo verslininkai ir artojai.

Minint Europos paveldo dienas vakar Klaipėdoje vyko dauguma joms skirtų renginių ir akcijų.
Nuo pat ryto miestiečių dėmesį atkreipė piliavietėje suplevėsavusi nematyta mėlyna vėliava su geltonomis žvaigždutėmis bei pastatų bokštais. Šį Europos paveldo simbolį iškelti į orą miesto merui Rimantui Taraškevičiui padėjo gausiai susirinkę uostamiesčio bei iš Jurjonų kaimo (Klaipėdos r.) atvykusieji vaikai bei Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) Klaipėdos teritorinio padalinio viršininkas Algirdas Gintaras.
Mažiesiems smalsučiams, besidomintiems Klaipėdos istoriniu paveldu, KVAD vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas pravedė ekskursiją po piliavietę, Laivų remonto įmonės teritoriją bei senamiestį.
Už Klaipėdos istorinio paveldo išlikimą atsakingi paminklotvarkininkai, senojo miesto restauracijos šalininkai bei šiuolaikinę architektūrą į uostamiestį skiepijantieji architektai, klaipėdiečiai, kuriems svarbi mūsų senamiesčio ateitis bei paminklotvarkininkai iš kaimyninės Latvijos po pietų susirinko viešbučio "Navalis" konferencijų salėje į diskusiją "Istoriniai miestai: sena ir šiuolaikiška".
Tai, kad gana ramiais diskusijos moderatoriaus V. Čepo, L. Kavaliausko pasvarstymais apie Klaipėdos senamiesčio vertę bei kokybiškai naujos architektūros intarpus prasidėjusioje diskusijoje netrukus įsiplieskė aistros ir ginčai rodo, jog paliesta tema - aktuali ir skaudi. Nuskambėjo teiginiai, jog karo ir pokario metu architektūriškai praretėjusiame Klaipėdos senamiestyje iki šiol neužstatytos dykros. Ypač apgailestauta, kad miestas iki šiol atgręžęs nugarą pagrindinei savo arterijai - Danės upei. Ir čia pat pripažinta, kad tuštuma neužpildoma, nes sprendžiančiąją galią turi ne specialistai, o artojišką pasaulėjautą į miestą atsivežusi visuomenė, kurios nariai, pasak architekto V. Šliogerio, nori gyventi beržyne, ant upės kranto ir miesto centre. Diskusijos metu pasisakiusieji vieningai pripažino, kad dabar iškilo didžiausia grėsmė paveldui, nes dabar jo niokotojai turi du ypač pavojingus ginklus - aukštas technologijas ir finansinį kapitalą. Mestas ne vienas akmenukas į negarbingų architektų, už pinigus projektuojančių naujas, šiuolaikiškas erdves vertingų pastatų sąskaita, daržą ir romantiškai pasvajota apie pastatų vientisumą išlaikančią restauraciją bei senųjų pastatų atkūrimą.
Paskutinis Europos paveldo dienų renginys - meninė akcija "Klaipėda - mano meilė" priviliojo bene daugiausia smalsuolių. Jos metu istorinis buvusio alaus bravoro pastatas (Šaulių g. 25) menininkų iniciatyva atgijo - ant jo fasado suvirpėjo didžiulė širdis.