Klaipėdos seimūnams - milijoninė užduotis

Į parlamentą išrinkti uostamiesčio politikai iki šiol net nebandė susiburti į vieningą kumštį. Ir tik dabar, kai centrinė valdžia ruošiasi dar labiau dusinti Klaipėdą, prabilo apie sunkmečiu būtiną pagalbą.

Valdžia ir toliau buldozeriu stumia biudžeto korekcijas, kurios mūsų miesto pajamas sumažins 15 mln. litų - tiek planuojama nurėžti iš surenkamo gyventojų pajamų mokesčio.

Tai reiškia, kad bus iš peties kertama per savivaldybės savarankiškų funkcijų vykdymą.

Žiaurus pasiūlymas

Šią savaitę Seimas po pateikimo pritarė patikslintam šių metų biudžetui ir atvėrė kelią jo svarstymo procedūrai. Žinia, biudžeto išlaidas planuojama sumažinti apie 3,3 mlrd. litų, projekto priėmimas numatytas gegužės 19 d.

Pasak Klaipėdos miesto mero Rimanto Taraškevičiaus, 15 mln. netektis Klaipėdai sukeltų labai daug problemų.

"Jos būtų perkeltos ant savivaldybės pečių. Tačiau džiugina nors tai, kad tik 288 tūkst. litų sumažinta suma valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti. Dar gavome Vyriausybės nutarimą, kuriuo įsipareigota Klaipėdos savivaldybei grąžinti 6 mln. litų. Tiek buvo neteisėtai atimta, kai neįvykdėme pernai metų biudžeto surinkimo prognozių", - dėsnį, pagal kurį valdžia viena ranka duoda, kita atima, patvirtino R. Taraškevičius.

Visgi Klaipėdos miesto savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Aldona Špučienė į politinę "vatą" žodžių nevyniojo.

"15 mln. litų netektis Klaipėdai - labai daug, pasiūlymas - žiaurus. Tai reiškia, kad gausime mažiau pajamų, tad tiek pat teks mažinti ir išlaidas. Kur taupyti? Teks peržiūrėti kultūros, sporto, švietimo, ugdymo sektorių finansavimą, miesto tvarkymą, transporto išlaidų kompensavimą. Dar kol kas negalvoju, kur reikės siūlyti mažinti", - "Vakarų ekspresui" prisipažino A. Špučienė.

Jos tikinimu, teks stabdyti tai, kas nėra pradėta, peržiūrėti viešųjų įstaigų, sporto klubų rėmimą, miesto tvarkymo finansavimą. Pavyzdžiui, gali būti pasiūlyta šiemet nerekonstruoti vasaros estrados, atsisakyti mokyklų remontų, pasiruošimo rugsėjo 1-ajai.

"Privalome metus pabaigti taip, kad nebeliktų skolų. Banko paskolų aptarnavimo mažinti negalime. Gal peržiūrėsime ir pačios savivaldybės administracijos išlaidas, gal teks atsisakyti kai kurių etatų joje, biudžetinėse įstaigose. Vėl teks burti saulėlydžio komisiją. Mes dar laukiame Seimo sprendimo, prašysime Seimo narių klaipėdiečių pagalbos. Reikia mažinti ne tik valstybės išlaidas, bet ir didinti pajamas", - sakė ji.

A. Špučienė priminė, kad savivaldybei į valstybės biudžetą dar teks grąžinti 2 mln. litų bendrosios dotacijos kompensaciją.

A. Šemeta negirdi

Kol Klaipėdos politikams dėl centrinės valdžios sprendimų piestu stojosi plaukai, mūsų mieste išrinkti parlamentarai snaudė.

Vos pradėję dirbti įstatymų kalvėje jie žadėjo sekti gražia praėjusios kadencijos tradicija, kai Seimo nariai iš pajūrio buvo susibūrę į neformalią klaipėdiečių frakciją ir klausimus derindavo kartu.

Ir tik šią savaitę pagaliau 6 pajūryje išrinkti parlamentarai padėjo parašus Klaipėdos merui adresuotame laiške, kuriame pabrėžiama vienybė ir nenusišalinimas nuo problemų. Keturi parlamentarai aptarti situacijos buvo susirinkę vakar.

Agnė Bilotaitė apgailestavo, kad klaipėdiečių Seime labai mažai, tačiau pripažino, kad bandymai susiburti į "klubą" buvo nesėkmingi.

"Žinoma, dėl tų 15 mln. litų reikės kalbėti, pirmiausiai - mūsų frakcijoje. Tai, kas vyksta, - didžiulė problema, visos savivaldybės tai pajus. Būtina mums susitikti, aptarti situaciją ir paruošti bendrą pareiškimą. Tačiau viskas labai sudėtinga, nes norai - dideli, o realybė - kitokia", - sakė ji.

Vytautas Grubliauskas tesėjo šios savaitės pradžioje duotą pažadą ir inicijavo susitikimą.

"Yra tokia situacija valstybėje ir negali nekreipti dėmesio. Nežinau, ar būtina deklaruoti paramą garsiai, galima ir tyliai iš vidaus ką nors pakeisti. Nes finansų ministras Algirdas Šemeta nelabai klausosi kitų nuomonės, jis žvelgia tik pro matematinius langelius. Jei ką pasakai, tai atrėžia jau iki gyvo kaulo įgrisusia fraze - "siūlykite alternatyvą". Ne mes turime galvoti, ką daryti, o jie", - kritiką žėrė jis.

"Vakarų ekspresui" politikas teigė ir taip sulaukiantis pastabų, kai konkrečiuose projektuose su konkrečiais skaičiais yra išskiriamas Klaipėdos miestas.

"Kai ką tai labai erzina, ir tai yra natūralu. Tačiau mes turime būti vieningi, ypač - dabar, ir tai parodyti. Gal rezultatų ir nepasieksime, tačiau..." - svarstė V. Grubliauskas.

Jis informavo, kad kitą savaitę Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai planuoja susitikti su premjeru ir finansų ministru bei paaiškinti, kuo gali baigtis tokia "buhalterinė politika".

Biudžeto rodikliai

Vertinant pirmąjį ketvirtį, Klaipėdos miesto biudžeto pajamų planas įvykdytas 98,5 proc.: nesurinkta 1 mln. 293 tūkst. planuotų pajamų.

Palyginti su pernai metų rodikliais, surinkta 13 mln. 181 tūkst. daugiau. Tai daugiausiai lėmė geri rezultatai vietinės rinkliavos sektoriuje ir padidėjusios sumos valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti.

GPM surinkimas per 3 mėn. įvykdytas 100,4 proc. - gauta 28 mln. 499 tūkst. litų. Visgi palyginti su 2008-aisiais, tai yra 1 mln. 431 litų mažiau.

Vietinių rinkliavų planas buvo per pirmąjį ketvirtį gauti 6 mln. 820 tūkst. litų, o surinkta 7 mln. 421 tūkst. Prie teigiamo rezultato prisidėjo ir griežčiau vykdoma mokamo automobilių stovėjimo kontrolė. Visgi pajamos už vietines rinkliavas problemų neišsprendžia, nes pinigai panaudojami tik toms funkcijos vykdyti.

Nekilnojamojo turto mokestis rinktas blogai - negauta 2 mln. 992 tūkst. litų pajamų.

Denisas NIKITENKA