Klaipėdos pareigūnai ieškomiems nusikaltėliams barzdų neklijuoja

Dabar Lietuvoje labiausiai ieškomu įtariamuoju tituluojamas Drąsius Kedys: žmonėms pateikiami nuotraukų variantai, kaip jis galėjo pasikeisti per gana trumpą laiką. Tačiau vargu, ar kas nors dabar pamatęs gatvėje atpažintų, pavyzdžiui, tokį Sigitą Norkų, kuris
prieš 15 metų Klaipėdoje nužudė du žmones ir iki šiol slapstosi nuo teisėsaugos.

Uostamiesčio policija net nebando kurti įsivaizduojamo šio ir kitų sunkių nusikaltėlių portretų, nsepėlioja kaip juos galėjo pakeisti laikas. Tiesiog policija neturi tokių technologijų. O bandyti priklijuoti barzdą ar uždėti akinius esą labiau panašu į vaikų žaidimus, nes realiai niekas nežino, kaip savo išvaizdą galėjo pakeisti nusikaltėliai.

"Sunku įsivaizduoti, kaip dabar atrodo didžiausias pasaulyje teroristas Osama Bin Ladenas. Nors yra padaryta vaizdų, kaip jis atrodytų be barzdos, tačiau realiai niekas negali pasakyti, kad jis būtent taip ir atrodo. Jei mes turime duomenų, kad nusikaltėlis galėjo pasidaryti plastinę operaciją, - informuojame apie tai užsienio partnerius, tačiau kas realiai gali pasakyti, kaip žmogus pasikeitė po tos operacijos. Galima tik spėlioti", - pasakoja Klaipėdos apskrities VPK Asmenų paieškos skyriaus viršininkas Aleksandras Zbarazskij.

Dingo kaip į vandenį

Daugelis nuo teisėsaugos besislapstančių nusikaltėlių tai daro jau ne vienerius metus. Net 15 metų teisėsauga ieško dviejų žmonių nužudymu apkaltinto Sigito Norkaus.

1995 metais vienoje uostamiesčio juvelyrinių dirbinių parduotuvėje buvo įvykdytas ginkluotas užpuolimas. Nuo plėšiko kulkų žuvo vyr. policininkas Zigmas Renkė ir pardavėja Edita Skrinskienė, kuri buvo nėščia.

Nors S. Norkus ir buvo sulaikytas, tačiau 1995-ųjų liepą kartu su 11 suimtųjų išdaužė skylę sienoje ir per pagalbines patalpas pabėgo iš VPK areštinės. Visi bėgliai buvo surasti, išskyrus S. Norkų.

Klaipėdos policija už informaciją, kuri būtų padėjusi sulaikyti besislapstantį S. Norkų, tuomet buvo pažadėjusi 4 000 Lt užmokestį. Dabar apie žadamas premijas už informaciją apie šio ar kitų nusikaltėlių buvimo vietą niekas nebekalba.

"Buvo duomenų, kad S. Norkus slapstosi Čečėnijoje arba Sibire. Kadangi tuomet į Rusiją buvo lengva pabėgti, nes nebuvo sienų, buvo tikrinamos vietos, kur jis anksčiau tarnavo, galėjo turėti pažinčių. Tačiau iki šiol jo rasti nepavyksta. Dingo kaip į vandenį. Artimieji tikina neturintys apie jį jokių žinių", - pasakojo A. Zbarazskij.

Tačiau, svarstė viršininkas, jis tikrai slapstosi ne Lietuvoje. Esą mūsų šalis per maža, kad būtų galima tiek ilgai slapstytis.

Pamatė per televizorių

"Mūsų duomenimis, pusė ieškomų nusikaltėlių tikrai yra pabėgę į užsienį. Dėl to bendradarbiaujame su kitų šalių Tarptautinio ryšio valdybos atstovais ir keičiamės informacija", - pasakojo A. Zbarazskij.

Dažniausiai užsienyje besislapstantys nusikaltėliai surandami tuomet, kai dėl įvairių priežasčių papuola į teisėsaugos akiratį - įvykdo kitą nusikaltimą arba, pavyzdžiui, padaro avariją. Tačiau būna, kai nusikaltėliai pastebimi ir masinių susibūrimų vietose.

2002 metais Jūros šventės metu per Lietuvos televiziją vykstant tiesioginei šventinio koncerto transliacijai, Šakių rajono policijos komisariato budėtojai tarp daugybės žiūrovų pastebėjo nuo bausmės besislapstantį šakiškį Algį Leškevičių.

Šakių teisėsaugininkai greitai susisiekė su Klaipėdos VPK budėtojais ir informavo juos apie ieškomą asmenį. Žiūrėdami televizorių, šakiškai uostamiesčio pareigūnams telefonu pasakojo, kur stovi ieškomas nusikaltėlis, ir jis buvo sėkmingai sulaikytas.

Tikisi, kad pamirš

Dažniausiai lietuviai slapstosi tose šalyse, kur daugiausia emigruoja geresnio uždarbio ieškantys tautiečiai. Pasak Asmenų paieškos skyriaus viršininko, praėjusią savaitę du uostamiestyje ieškomi nusikaltėliai buvo parvežti iš Anglijos, kitą savaitę važiuos parsivežti Airijoje pasislėpusio nusikaltėlio. Dažnai ieškomi įtariamieji randami Ispanijoje.

"Tiesiog jie važiuoja ten, kur turi kokių nors kontaktų ar ryšių. Kai kurie pasikeičia pasą, legaliai įsidarbina ir tikisi gyventi naują gyvenimą. Kiti slapstosi su tikruoju pasu ir viliasi, kad praėjus kuriam laikui apie juos visi pamirš ir jie galės ramiai grįžti į savo šalį. Yra buvęs ne vienas atvejis, kai mes galvojame, jog nusikaltėlis slapstosi užsienyje, o vieną dieną pamatome jį Klaipėdoje. Ypač per Kalėdas ar Naujuosius metus daugelis susigundo grįžti aplankyti artimųjų", - pasakojo A. Zbarazskij.

Artimieji neišduoda

Pareigūnas sakė neprisimenantis atvejo, kad nusikaltėlio buvimo vietą būtų išdavę jo artimieji. Kad ir kokį sunkų nusikaltimą būtų jis padaręs, giminystės ryšiai dažniausiai būna stipresni už pareigą.

Artimieji dažniausiai tikina nieko nežinantys, kur pradingo įtariamasis. Išimtys - tie atvejai, kai nusikaltėliai pradeda vogti iš namų, vartoja narkotikus ir artimieji pavargsta nuo tokio gyvenimo.

"Dabar yra kur kas daugiau galimybių nusikaltėliams bendrauti su artimaisiais ir būti nesusektiems. Kai šeima turėdavo tik vieną laidinį telefoną ir žmonės rašė vieni kitiems popierinius laiškus, - susekti palaikomus ryšius būdavo lengviau", - pripažino pareigūnas.

Kita vertus, pareigūnai neturi teisės tardyti artimųjų ar naudoti kitas priemones, idant išgautų reikiamą informaciją.

"Tokie laikai. Negali paimti ir papurtyti, kad išgautum informaciją. Tuomet greičiau pats pateksi į kalėjimą. Tačiau mes nusikaltėlių artimuosius dažnai aplankome, tikriname informaciją. Daugelis jų pyksta, kad nepaliekame ramybėje, tačiau toks mūsų darbas", - kalbėjo A. Zbarazskij.

Informacijos - šykščiai

Nors pareigūnai džiaugėsi, kad visuomenė nėra abejinga ir dažnai praneša apie galimai matytą nusikaltėlį, tačiau dažnai ši informacija nepasitvirtina.

Kita vertus, informacija, kaip atrodo ieškomiausi uostamiesčio nusikaltėliai, ganėtinai šykšti. Jų nuotraukas galima pamatyti pagrindiniame Klaipėdos apskrities VPK pastate esančiame stende, tačiau juk ne visi žmonės ten apsilanko.

Pasiteiravus, ar nebuvo svarstoma galimybė labiau viešinti ieškomų nusikaltėlių nuotraukas, iškabinti jas prekybos centruose, kitose lankomiausiose vietose, A. Zbarazskij sakė kažkada svarstęs tokias galimybes, tačiau esą didžiausias efektas būna, kai nuotraukos pasirodo spaudoje.

Informacija

Iš viso Klaipėdos apskrities VPK Asmenų paieškos skyriuje dabar ieškomi 266 asmenys, padarę įvairius nusikaltimus - nuo vagystės iki žmogžudystės. Daugelis iš jų slapstosi nuo teisėsaugos jau ne vienerius metus.

Praėjusiais metais uostamiesčio pareigūnai rado 224 nuo teisėsaugos besislapstančius nusikaltėlius.

Jie įvykdė žmogžudystes ir iki šiol slapstosi nuo teisėsaugos:

Sigitas NORKUS, gim. 1968 m.

Ginkluoto užpuolimo metu juvelyrinėje parduotuvėje nušovė pardavėją ir policijos pareigūną. Buvo suimtas, bet pabėgo. Ieškomas nuo 1995 metų.

Žilvinas GUDAITIS, gim. 1971 m.

Konflikto metu peiliu papjovė savo pažįstamą. Nebuvo suimtas. Buvo duomenų, kad pabėgo į užsienį. Ieškomas nuo 2001 metų.

Genadij SNEGIRIOV, gim. 1961 m.

Konflikto metu sumušė savo tėvą, kuris kitą dieną ligoninėje mirė. Nebuvo suimtas. Turėta duomenų, kad gyvena įvairiose landynėse, slapstosi soduose, tačiau pareigūnams nurodytose vietose jo surasti nepavyko. Jau porą metų apie jį jokių duomenų nebegaunama. Neatmetama galimybė, kad gali būti miręs. Ieškomas nuo 2003 m.

Grigorij GOLUBEV, gim. 1955 m.

1993 metais už nužudymą buvo nuteistas 15 metų laisvės atėmimo bausme. Likus 4 metams ir 7 mėnesiams iki bausmės pabaigos buvo paleistas lygtinai, tačiau nesilaikė nustatytų sąlygų ir vėl buvo nuspręsta grąžinti jį į kalėjimą. Tačiau jis dingo be pėdsakų.

Edmundas MONTVYDAS, gim. 1979 m.

Konflikto metu sumušė moterį, kuri dėl galvos traumos mirė. Žinoma, kad jis slapstosi užsienyje. Ieškomas nuo 2008 metų.

Dmitrij CHLEVNOJ, gim. 1988 m.

Kartu su keletu kitų asmenų stadione prie Paryžiaus Komunos gatvės suspardė ir žiauriai išsityčiojo iš benamio, kuris paėmė iš jų butelį ir megztinį. Benamis nuo smūgių mirė. D. Chlevnoj suimtas nebuvo. Žinoma, kad slapstosi užsienyje. Ieškomas nuo 2009 metų.

Ką nors žinantys apie ieškomus nusikaltėlius prašomi pranešti tel.:
(8 46) 354161, 354162, 354165

Neprisimenu atvejo, kad nusikaltėlio buvimo vietą būtų išdavę jo artimieji. Kad ir kokį sunkų nusikaltimą būtų jis padaręs, giminystės ryšiai dažniausiai būna stipresni už pareigą. Išimtys - tie atvejai, kai nusikaltėliai pradeda vogti iš namų, vartoja narkotikus ir artimieji pavargsta nuo tokio gyvenimo

Edita GUDAVIČĖ