Klaipėdos kultūrininkai net nesugeba pasiimti siūlomų pinigų.

Iš Kultūros ministerijos šiems metams paskirstytų daugiau kaip 2 mln. Lt biudžeto lėšų Klaipėdos kultūrai (teatro pastatymams, festivaliams ir etnokultūrai) teko tik dešimtoji dalis - 210 tūkst. Lt. Be to, daugiau kaip 2 mln. Lt suma individualių stipendijų forma išdalinta ir šalies meno ir kultūros kūrėjams. Uostamiesčio kūrėjus iš pastarosios sumos pasiekė 157,5 tūkst. Lt. Tokia menka valstybės parama trečiojo pagal dydį Lietuvos miesto kultūrai ir menui yra šokiravo daugumą Klaipėdos kultūros ir meno darbuotojų. "Vakarų ekspresas" pabandė išsiaiškinti, kas kaltas, kad mokesčių mokėtojų pinigėlių uostamiesčio kultūrai teko tiek mažai - ar projektus vertinusių sostinės meno ekspertų neobjektyvumas ar patys klaipėdiečiai kultūrininkai, nepakankamai aktyviai teikę savo projektus paramai gauti.
Minėtuosius daugiau kaip 2 mln. Lt Kultūros ministerija paskirstė 21 naujam teatro pastatymui ir koncertinėms programoms, 21 tarptautiniam profesionalaus meno festivaliui ir konkursui, 85 regionų kultūros ir 78 etninės kultūros projektams. Iš jų klaipėdiečiai gavo paramą 3 teatro pastatymams, 1 festivaliui ir 1 etninės kultūros projektui.
Kultūros ministerijos svetainėje internete www.muza.lt paskelbti duomenys, kam skirta parama, tačiau nėra konkurse dalyvavusiųjų projektų bei juos svarsčiusių komisijų ekspertų sąrašo, argumentų bei motyvų, kodėl tam tikro dydžio parama teko vienam ar kitam projektui.

Paraiškų daugėja

Pasak Kultūros ministerijos Profesionalaus ir mėgėjų menų skyriaus vedėjo Jurgio Giedrio, valstybės paramai gauti teatro pastatymams, koncertinėms programoms, festivaliams, regionų ir etnokultūros programoms bei stipendijoms Kultūros ministerija sulaukia žymiai daugiau paraiškų nei prieš trejus metus, kada buvo pradėtas taikyti šis metodas. Pasiteiravus, koks Vilniaus ir kitų miestų kultūros įstaigų pateiktų programų santykis J. Giedrys atsakė: "Vilniuje yra daugiau kultūros įstaigų, tad suprantama, jog daugumą projektų pateikė sostinės kultūros ir meno žmonės. Tačiau nepasakyčiau, kad regionų kultūros organizacijos rašo mažai paraiškų. Aktyvumu Klaipėda ir kiti regionai nenusileidžia Vilniui ir Kaunui. Susumavus vien tik teatrų ir muzikos kolektyvų prašymus išeina 5-6 kartus didesnė suma, nei nustatytas "pyrago" dydis šiai programai", - pakomentavo situaciją Kultūros ministerijos pareigūnas.

Parama trims pastatymams

Naujiems teatro pastatymams ir koncertinėms programoms iš valstybės biudžeto skirta 706 tūkst. Lt. Šalies teatrai ir muzikos kolektyvai, prašydami paramos, Kultūros ministerijai pateikė 62 projektus. Ekspertų komisija, atsižvelgus į projekto socialinį-kultūrinį aktualumą, idėjos originalumą, projekto vadovo bei grupės kūrybinį pajėgumą, potencialią projekto kultūrinę-geografinę sklaidą, išsaugojimo galimybes bei kitus kriterijus iš jų atrinko trečdalį vertų paramos projektų. Tarp jų pateko 3 uostamiesčio teatrų pastatymai.
73 tūkst. Lt Kultūros ministerija skyrė H. Štrekerio (H. Strecker) operetės "Taravos Anikė" pagal. S. Dacho poeziją pastatymui Klaipėdos muzikiniame teatre, 25 tūkst. Lt - V. Šekspyro dramos "Karalius Lyras" ir 15 tūkst. Lt - V. Švabo pjesės "Tautos naikinimas" pastatymams Klaipėdos dramos teatre. Trys - tų pačių teatrų bei Lietuvos nacionalinės filharmonijos Klaipėdos skyriaus - projektai atmesti. Valstybės parama neskirta Dž. Verdžio "Rigoleto" pastatymui, kurio premjera numatoma Muzikinio teatro organizuojamo V festivalio "Muzikinis rugpjūtis pajūryje" metu, P. Cvirkos kūrinio "Frankas Krukas" pastatymui Dramos teatre bei amerikiečių chorinės muzikos pristatymui uostamiestyje ir kompaktinės plokštelės leidybai (Klaipėdos filharmonijos projektas).

Skirtų pinigų nepakanka

Uostamiesčio teatrų vadovai "Vakarų ekspresui" sakė, jog džiaugiasi Kultūros ministerijos dėmesiu, tačiau pabrėžė, kad parama daug mažesnė nei buvo prašyta ir padengs tik dalį pastatymų išlaidų.
Klaipėdos muzikinio teatro vadovas Stasys Domarkas: "Niekada Kultūros ministerija finansuodama spektaklį neskiria prašomos sumos. Visada gauname tik dalinę paramą, o kitus pinigus turime surinkti iš rėmėjų, užsidirbti iš savo veiklos ir t.t. Didžiuliam projektui operetei "Taravos Anikė" prašėme žymiai didesnės paramos. Muziką pagal Klaipėdoje gimusio poeto Simono Dacho meilės lyriką operetei 1933 m. parašė austrų kompozitorius Heinrichas Štrekeris (Heinrich Strecker). Jį įgyvendinti ketiname kviestis austrų kūrybinę brigadą (režisierių ir scenografą). Spektaklyje dalyvaus daug atlikėjų, choras, baletas. Premjera numatoma Naujųjų metų išvakarėse, gruodžio 31 d. Tačiau 73 tūkst. Lt - tokie maži pinigai, kad jei mums nepadės Austrijos amabasada Lietuvoje, vargu ar materialiai galėsime įgyvendinti šį sumanymą. Palyginimui galiu pasakyti, kad I. Kalmanio "Grafaitės Maricos" pastatymas kainavo 200 tūkst. Lt".
Klaipėdos dramos teatro vadovas Gediminas Pranckūnas: "Mano kadencijos metu (nuo 2001 m.) Klaipėdos dramos teatras pirmą kartą gavo Kultūros ministerijos paramą pastatymams. V. Šekspyro dramos "Karalius Lyras" (rež. B. Šarka) pastatymas buvo numatytas praeitais metais, tačiau pernai paramos šiam spektakliui negavome ir premjeros nesulaukėme. Šiemet teatro pasamdyta specialistė projektų vadovė bei kuratorė patobulino spektaklio projektą ir dėmesys į jį buvo atkreiptas. Tikiuosi, kad žiūrovus pakviesime į šio spektaklio premjerą iki metų pabaigos. Iki sezono pabaigos rampos šviesą turėtų išvysti ir kito Kultūros ministerijos paramą gavusio pastatymo - šiuolaikinio austrų dramaturgo pjesės V. Švabo "Tautos naikinimas" premjera (rež. A. Giniotis).
Tokie mūsų planai, tačiau kad jie taptų realybe - teks dar intensyviai ieškoti ir kitų rėmėjų pagalbos, nes Kultūros ministerijos skirtos sumos nepakankamos. Paramos spektakliams prašėme dvigubai didesnės: "Karaliui Lyrui" - 50 tūkst. Lt, "Tautos naikinimui" - virš 40 tūkst. Lt (vien tik šio spektaklio kūrėjų honorarams reikia 30 apie tūks. Lt). Apmaudu, kad neskirta pinigų P. Cvirkos kūrinio "Frankas Krukas" (rež. R. Banionis) pastatymui. Nežinau, kodėl. Rodos, nacionalinė dramaturgija, grandiozinis pastatymas, vaidina beveik visas teatro kolektyvas... Visgi kovo pradžioje įvyks šio spektaklio premjera. "Franką Kruką" finansiškai išgelbėjo bankas "Snoras", - pasakojo teatro vadovas.

Festivaliams pinigų nereikia?

Tarptautiniams profesionalaus meno festivaliams ir konkursams šalyje šiais metais iš valstybės biudžeto buvo skirta 743 tūkst. Lt. Kultūros ministerija gavo 42 projektus. Parama skirta 21 festivaliui ir konkursui. Tarp jų - trims festivaliams, kurių renginiai vyksta uostamiestyje - V operos ir simfoninės muzikos festivaliui "Muzikinis rugpjūtis pajūryje" skirta 40 tūkst. Lt, tarptautiniam mažųjų kino formų festivaliui "Tinklai" - 15 tūkst. Lt ir tarptautiniam šiuolaikinio šokio festivaliui "Naujasis Baltijos šokis '03" - 70 tūkst. Lt. Pastaruosius du festivalius organizuoja ne klaipėdiečiai. Klaipėdietiškos dvasios, tačiau taip pat ir Vilniuje vykstančius "Tinklus" rengia sostinės kino veikėjas Artūras Jevdokimovas, respublikinį "Naujaąjį Baltijos šokį" - Vilniuje įsikūręs Lietuvos šokio informacijos centras. "Grynai" klaipėdietiškas yra Muzikinio teatro rengiamas festivalis "Muzikinis rugpjūtis pajūryje", kurio renginiai vyksta ne tik uostamiestyje, bet ir Neringoje, Kaliningrade.
Anot Kultūros ministerijos Profesionalaus ir mėgėjų menų skyriaus vedėjo Jurgio Giedrio, "Muzikinio rugpjūčio pajūryje" rengėjai - buvo vieninteliai klaipėdiečiai, pateikę Kultūros ministerijai projektą valstybės paramai gauti. Nejaugi, kitiems 7 šiais metais Klaipėdoje numatytiems tarptautiniams profesionalaus meno festivaliams ir konkursams valstybės paramos nereikia?

Apie vilniečius reikia tūpčioti

Klaipėdos pilies džiazo festivalio prodiuseris Vytautas Grubliauskas-Kongas: "Šiemet bus jubiliejinis X Klaipėdos pilies džiazo festivalis. Jo sąmata labai didelė ir kol kas pinigų mums stipriai trūksta. Šiuo metu esu Švedijoje, iš pranešimų internete sužinojau apie dabartinę šalies festivalių finansavimo situaciją. Kol negrįšiu į Lietuvą ir neišsiaiškinsiu situacijos, negaliu nieko konkrečiai atsakyti."
Džiazo klubo, organizuojančio šį festivalį narė Natalija Sadovskaja, "Vakarų ekspresą" patikino, jog projektas Kultūros ministerijos festivalių rėmimo programai nebuvo pateiktas. "Mes parašėme projektą festivalius remiančiam Kultūros ir sporto rėmimo fondui, nes iš jo didesnė tikimybė gauti finansavimą ir skiriama suma didesnė. Kultūros ministerija paprastai skiria pinigus sau pavaldžioms įstaigoms (valstybiniams teatrams), ir tai klaipėdiečius visada nuskriaudžia. Be to, ministerijai reikėjo pateikti konkretų festivalio projektą, iki lapkričio mėn. pabaigos. Tuo metu X Klaipėdos pilies džiazo festivalio programa dar buvo tikslinama, mes negalėjome prašyti paramos, nežinodami ar tikrai atvyks vienas ar kitas atlikėjas ir įvyks konkretus projektas".
Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Rimantas Černiauskas: "Mūsų skyrius organizuoja tris festivalius "Poezijos pavasaris Klaipėdoje", "Novelės ruduo" ir poetų sambūris "Placdarmas". Pirmieji du festivaliai yra tarptautiniai, tačiau projektų valstybės paramai gauti Kultūros ministerijai mes nepateikėme. Prieš tris metus prašėme paramos "Novelės rudeniui", tačiau finansavimo negavome. Negavome net atsakymo, kodėl. Per Lietuvos rašytojų sąjungą esu kreipęsis į Spaudos rėmimo fondą dėl paramos almanachui "Baltija", tačiau taip pat bergždžiai. Susidariau nuomonę, jog vilniečiai kam nori, tam skiria pinigus. Kad kažką gautum turi labai jau tūpčioti apie juos. Tikiuosi, kad mūsų renginių nenuskriaus Klaipėdos savivaldybė bei Lietuvos rašytojų sąjunga."
Lietuvos nacionalinės filharmonijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Alfonsas Vildžiūnas: "XXVIII klasikinės muzikos festivalio "Klaipėdos muzikos pavasaris" projektą pateikėme tiek Kultūros ministerijos festivalių rėmimo programai, tiek Kultūros ir sporto rėmimo fondui. Prašėme 30 tūkst. Lt. Iš Kultūros ministerijos negavome, ar gausime iš Kultūros ir sporto rėmimo fondo - bus matyt.
Nuo vasario 14 d. abiejų šalių susitarimu aš išeinu iš Klaipėdos filharmonijos pirmininko pareigų, nes neturiu sveikatos kariauti karo be taisyklių su Lietuvos nacionaline filharmonija. Ji toliau naikina Klaipėdos filharmoniją, o tuo pačiu ir jos rengiamą "Muzikos pavasarį". Festivalio gelbėjimo planas šiuo metu rengiamas Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriuje".

Vakarų Lietuvos regionui - nei kultūros, nei pinigų

Klaipėda - Vakarų Lietuvos regiono centras. Kultūros ir meno darbuotojams tai nerūpi. Nei viena uostamiesčio kultūros įstaiga, nei vienas menininkas nepateikė nei vieno regionų kultūros projekto valstybės paramai gauti. Tuo tarpu Kultūros ministerija išdalino 300 tūkst. Lt 85 įvairių šalies kultūros ir meno įstaigų bei kolektyvų projektams.
300 tūkst Lt. iš valstybės biudžeto buvo išdalinta 78 etninės kultūros projektams. Pagal šią programą 7 tūkst. Lt valstybės paramą Kultūros ministerija skyrė Klaipėdos savivaldybės etnokultūros centro rengiamai tarptautinei jaunimo ir vaikų etnomuzikavimo bei liaudies amatų stovyklai "Vėlungis". Iš "Vakarų ekspreso" apie tai sužinojusi Etnokultūros centro direktorė pasidžiaugė Kultūros ministerijos ekspertų komisijos sprendimu. Juolab, kad vaikų fokloro šventei, numatomai uostamiestyje gegužės mėn., skirtoji parama mažesnė tik 3 tūkst. Lt. nei prašyta.

Menininkai nesnaudžia

Gana aktyviai konkurse valstybės stipendijai gauti dalyvavo šalies menininkai. Daugiau kaip 2 mln. Lt įvairių dydžių valstybės stipendijų forma išdalinta 162 Lietuvos menininkams ir kultūros veikėjams, pateikusiems Kultūros ministerijai savo projektus. Kaip jau minėjome valstybė parėmė 7 Klaipėdos menininkus bei kultūros veikėjus.
Dailininkui Arūnui Sakalauskui skirta 10 MGL (1250 Lt) dydžio per mėnesį nuo šių metų sausio 1 d. iki 2004 m. sausio 1 d. strateginė valstybės stipendija - rašytojos Marijos Pečkauskaitės - Šatrijos Raganos skulptūrai sukurti.
Dvejus metus nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2005 m. sausio 1 d. 10 MGL dydžio individualias stipendijas gaus rašytoja Nijolė Kepenienė, pateikusi paraišką nuotykių romanui vaikams "Išgelbėk mane" parašyti, klarnetininkas Pranciškus Narušis - Klaipėdos kompozitorių kūriniams įrašyti, partitūroms pučiamųjų orkestrui išleisti, rašytojas Juozas Šikšnelis - romanui "Apšlakstytas izopu" parengti spaudai, romanui "Surišti ir atrišti" parašyti, apsakymų rinkiniui "Kažkas, esantis šalia" parengti spaudai, fotomenininkas Remigijus Treigys - fotografijų ciklams "Kintančios horizontalės", "Kabantys daiktai" sukurti.
Metus laiko nuo 2003 sausio 1 d. iki 2004 m. sausio 1 d. 10 MGL dydžio individualią stipendiją spektakliui "Ugnies medžioklė su varovais" Klaipėdos muzikiniame teatre sukurti gaus klaipėdietis režisierius Ramūnas Kaubrys. Pusę metų nuo sausio 1 d. iki liepos 1 d. 10 MGL edukacinė valstybės stipendija skirta muziejininkei Kristinai Jokubavičienei - Prano Domšaičio kūriniams ir archyvinei dokumentikai tyrinėti Vokietijos muziejuose.

Tebelaukia manos iš dangaus

Beveik visi tradiciniai Klaipėdos festivaliai, šventės, reikšmingi kultūriniai renginiai yra remiami miesto Savivaldybės. Galbūt meninkams pakanka šio finasavimo, jei neieškoma paramos iš kitur? Išsakyti savo nuomonę apie situaciją paprašėme Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos Nijolės Laužikienės. "Komentuoti situaciją man gana sudėtinga, nes nežinau realių duomenų, kiek iš tiesų klaipėdiečių kultūros ir meno atstovų dalyvavo Kultūros ministerijos paskelbtame konkurse. Paskelbti galutiniai rezultatai mane labai nuliūdino. Klaipėdai pinigų skirtai iš tiesų labai mažai.
Matau didžiulę problemą, kad klaipėdiečiai neišnaudoja visų galimybių pasiimti pinigus. Pastebėjau, kad jie apsiriboja Kultūros ministerijos, Savivaldybės, Kultūros ir sporto rėmimo fondo teikiama parama, tačiau neseka įvairių programų, kurias siūlo Švietimo ministerija, jaunimo edukacinis centras, kiti fondai, aš jau nekalbu apie daugybę tarptautinių fondų. Yra europinis fondas "Kultūra 2000". Nei vienas klaipėdietis nėre net pabandęs gauti iš jo pinigų. Tiesa, tai gana sudėtinga. Tačiau, jei fondo iš šio fondo sugebėjo gauti Zarasų kultūrininkai...

Kultūrininkai - gerai gyvena?

Savivaldybės Kultūros skyrius yra inicijavęs daugybę mokymų biudžetinių kultūros įstaigų darbuotojams, kaip rašyti programas. Tad neteisinga būtų manyti, kad kultūros darbuotojai nesugeba parašyti projekto. Ne biudžetinių įstaigų darbuotojai galbūt yra nepasiruošę tokiam darbui, tačiau ar tokių darbuotojų daug Klaipėdoje? Dauguma miestelėnų, jaučiančių kultūros bei meno poreikį, patvirtins teiginį, jog uostamiestyje nėra kultūrinių iniciatyvų ir veiklos konkurencijos.
Man peršasi išvada, kad jei kultūros įstaigų darbuotojai neieško finansavimo savo projektams - jie labai gerai gyvena. Jiems užtenka to finansavimo, kurį palaikydama miesto meną, teikia Savivaldybė. Už minimalią sumą organizuojami minimalaus meninio lygio renginiai. Jų kokybė nepatenkina meno vartotojų. Kultūros srities žmonės nesiekia užsidirbti pragyvenimui iš savo veiklos, o tik laukia manos iš dangaus. Nėra ambicijų. Todėl šiais metais Kultūros skyrius ketina parengti marketingo programą, kurios tikslas būtų išrinkti iš esamų tradicinių festivalių, galbūt ir naujų, tuos festivalius, kurie tikrai kurtų ir stiprintų Klaipėdos įvaizdį. Tų festivalių reklamai ir pardavimui bus skiriami pinigai. Galbūt taip pavyks suaktyvinti konkurenciją", - sakė Kultūros skyriaus vedėja.