Klaipėdoje - pilietiškumo paieškos

2008-01-03 12:00

Akcija

Artėjant Vasario 16-ajai, kai švęsime neeilinę - 90-ąją - Lietuvos valstybės atkūrimo sukaktį, Klaipėdos savivaldybė iškėlė idėją pasižvalgyti ne jau įvairiai nominuotų ir pripažintų klaipėdiečių, o piliečių, t. y. pilietiškai besielgiančių miestiečių.

Ar Klaipėdoje gyvena žmonių, kuriems rūpi ne tik sava lėkštė ant stalo, ne tik savas stogas virš galvos, ne tik savų vaikų varvančios nosytės?

Ir apskritai - ar mes gyvename siaurame šeimos ir bendradarbių ratelyje, ir tuo mūsų rūpesčiai išgyventi baigiasi? O gal vis dėlto mums rūpi kiemas už lango, mums ne vis tiek, kas darosi Klaipėdoje, pagaliau, kas vyksta Lietuvoje.

"Pasišakoti" draugų rate, keikiant valdžią, biurokratus, tarnautojus mes visi puikiai mokame ir, beje, mielai tai darome. Bet ar esame ką nors nuveikę, bent pirštą pajudinę ne savo, kitų labui? Ir apskritai, ar esame kada nors išdidžiai pareiškę: "Aš tai padariau, nes esu pilietis". Viešai tai deklaruojant, garbės žodis, neteko girdėti niekada. Tiesa, retsykiais išgirsti maždaug tokių pareiškimų: "Darau tiesiog iš patriotizmo, pareigos".

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas pilietį sieja su pareiga ir drąsa. Paminėjus šiuos žodžius, pirmasis vaizdinys turbūt iškyla sielose neblėstantis Baltijos kelias, referendumas dėl Lietuvos valstybingumo. Kai net močiutės, slaugomos lovose, jautė pareigą pakilti ant kojų bet kuria kaina ir pareikšti savo valią. 1991-ųjų sausio įvykiai, kai bruzdėjo visa Lietuva. Ir nesvarbu, kur žmogus gyveno - Purmalių kaime ar sostinėje - kiekvienas darė tai, ką tomis dienomis privalėjome ir pajėgėme daryti. Kaimiečiai bėgo prie savo kaimo pašto, kad apsaugotų nuo omonininkų, klaipėdiškiai nėrė prie Girulių bokšto ar Savivaldybės, visa Lietuva juosė parlamentą ir televizijos bokštą, nuo kurio priklausė, ar mus išgirs pasaulis.

To periodo žavesys, susitelkimas išnyko, prasmego tarsi miražas. Subliuškome?

Masinio pilietiškumo pasireiškimų gal ir pasigendame. Bet pasižiūrėkime, kokie pilietiški galime būti mažesniuose, bet tokiuose svarbiuose mūsų gyvenimams dalykuose.

Dainininkas Amberlife savo koncertu sukilo prieš smurtą, kurio priežastis - kitokios spalvos oda. Šešiolikmetis Ramūnas iš Nidos gatvės, kieme pamatęs besikrapštančius vagis aplink automobilius, neliko abejingas - skambino policininkams. Šie, staigiai atvažiavę, vagis sulaikė. O prisiminkime, kaip "Vakarų ekspreso" skaitytojos Rasos energijos dėka buvo pastatytas suolelis autobusų stotelėje prie ligoninių Liepojos gatvėje. Vienos uostamiesčio mokyklos aštuntokai, apsilankę Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filiale ir išgirdę medikų pasakojimus apie išgelbėtas gyvybes, pasišovė duoti kraujo. Iš nepilnamečių kraujas neimamas, bet mokinių užmojis - vertas pagarbos. Žymaus keliautojo Gintaro Paulionio, žuvusio audringoje Baltijoje, kurią įveikė irkline valtele, sūnus Paulius, pernelyg nesigarsindamas, įsmeigė Lietuvos vėliavą sunkiai pasiekiamoje Tatrų kalnų viršukalnėje. Trys klaipėdiečiai ir bendramintis vilnietis keturračiais motociklais atkartojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo žygių (1397-1398 m.) prie Juodosios jūros maršrutą. Su Lietuvos vėliavomis, su mūsų valstybės istorijos priminimu.

Kada dar didžiuojamės esantys lietuviai? Bene labiausiai tautą vienija krepšinio varžybos. Žinoma, kai laimi Lietuvos krepšininkai. Su kokiu pasididžiavimu smeigiame Lietuvos vėliavas į savo automobilius. Lietuvos vėliavos iškabinamos ir balkonuose. Jaučiamės tikri piliečiai, net ir nedeklaruodami to žodžio.

Tarp mūsų gyvena daug žmonių, kurie ne kartą elgėsi nesavanaudiškai, ryžtingai, galvodami ne apie save, bet apie kito žmogaus, miesto, pagaliau, valstybės interesus. Ir kiekvienas galėtume tokius įvardinti, pasakoti jų istorijas.

Nuo šiandien "Vakarų ekspresas" įžvelgti pilietiškumo apraiškų aplink save (kaimynas pasodino begonijų prie daugiabučio namo, tėtis "užlaužė" chuliganą, kolega davė kraujo, sūnus išgelbėjo skęstantįjį, dukra be atlygio slaugo kaimynę ir kt.) kviečiame visus klaipėdiečius. Tai irgi būtų Jūsų pasireiškimas startuojančioje akcijoje "Aš - pilietis". Siūlykite tokių žmonių kandidatūras. Jas atrinks pilietiškumo akcijos, skirtos paminėti Vasario 16-ąją, komisijos nariai.

Akcijos "Aš - pilietis" komisija

Rimantas Taraškevičius, meras, komisijos pirmininkas

Aloyzas Každailis, Klaipėdos miesto garbės pilietis

Daiva Kšanienė, Klaipėdos universiteto senato pirmininkė

Jonas Genys, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius

Olga Žalienė, Jūrų muziejaus direktorė

Mindaugas Rupšys, Jaunimo organizacijų asociacijos "Apskritas stalas" pirmininkas

Nelė Savičenko, Klaipėdos dramos teatro aktorė,

Vladas Straupas, "Balticum" TV vadovas

Povilas Vasiliauskas, Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas

Saulius Jokužys, leidyklos savininkas

Alvydas Česas, Klaipėdos universitetinės ligoninės Chemoterapijos skyriaus vedėjas

Agnė Bukavickaitė, Lietuvos mokinių parlamento narė

Matas Drukteinis, Lietuvos mokinių parlamento narys

Gražina Juodytė, dienraščio "Vakarų ekspresas" žurnalistė

Jolanta Juškevičienė, dienraščio "Klaipėda" redaktoriaus pavaduotoja

Kaip siūlyti

Tad laukiame mūsų skaitytojų siūlomų kandidatūrų adresu M. Mažvydo al. 3 (mesti laiškus į akcijos dėžę), el. p.: [email protected], tel. 493435 (darbo dienomis nuo 10 iki 13 val.).

Piliečių kandidatūras gali siūlyti ir organizacijos, kolektyvai, bendruomenės, ir pavieniai asmenys iki sausio 30 d. Komisijos išrinkti pilietiškiausi klaipėdiečiai "Vakarų eksprese" bus skelbiami vasario 1 d., tuomet bus pradėtos pasakoti ir išrinktųjų pilietiškumo istorijos. Pilietiškiausi klaipėdiečiai bus pagerbti ir apdovanoti Vasario 16-ąją Klaipėdos koncertų salėje.

Dairykimės žmonių, apie kuriuos galime pasakyti: Jis - pilietis. Kviečiame ir tuos, kurie patys apie save gali pasakyti Aš - pilietis ne tik dėl pilietybės įrašo pase.

Gražina JUODYTĖ