Kintai svyla turizmo ir naftos verslo žaizdre.

Konflikto, įsiplieskusio tarp Kintų bendruomenės ir UAB "Minijos nafta", pabaigos dar nematyti. Jau rašėme, kad nesantaika kilo dėl pastarosios bendrovės planuojamos naftos gavybos rekreacinėje Kuršių marių pakrantės zonoje Kintuose. Praeitą savaitgalį pirmąkart pabandyta konfliktą spręsti visuomenės kolegijos sesijoje Minijos kaime, Jono Bulavino sodyboje. Deja, derybos iš esmės nepasistūmėjo ir konkretūs sprendimai priimti nebuvo.

Pirmą kartą prie diskusijų stalo

Nevyriausybinių organizacijų Klaipėdos ekologinio klubo "Žvejonė" ir Vilniaus aplinkos apsaugos politikos centro organizuotoje visuomenės kolegijos sesijoje dėl "Minijos naftos" planuojamos veiklos Kintų apylinkėse dalyvavo Kintų bendruomenės, vietos savivaldos, Aplinkos ministerijos, UAB "Minijos nafta" atstovai bei poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengėjai.
Sesijos dalyviams UAB "Minijos nafta" direktoriaus pavaduotojas Ignas Vaičeliūnas pristatė planuojamą "Minijos naftos" veiklą Minijos upės baseine ir jos ekonominę naudą visuomenei. Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų planavimo instituto projektų vadovas Saulius Gulbinskas supažindino su numatomos "Minijos naftos" ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita.
Savo požiūrį į numatomą "Minijos naftos" veiklą Kintų apylinkėse išsakė Šilutės rajono administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, Kintų seniūnas Antanas Kližentis, Kintų bendruomenės pirmininkė Dalia Barkauskienė. Kintų buriuotojų klubo pirmininkas Andrius Varnas apžvelgė "Minijos naftos" veiklos pasekmes vandens turizmui, o NEPCon "Natura 2000" projekto koordinatorius Edmundas Greimas - naftos gavybos veiklos poveikį biologinei įvairovei ir ES saugomoms "Natura 2000" teritorijoms.
Valstybinių saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė Rima Baradokaitė-Greimienė pristatė susirinkusiesiems "Minijos naftos" veiklą reglamentuojančius įstatymus bei teisės aktus.
Sesijos metu prasiveržusios emocijos kartais peraugdavo į karštus ginčus, nes pranešėjų teiginiai neretai skyrėsi ir aštriai kirtosi.

Naftos gavyba aplinkai nekenkia

"Minijos naftos" direktoriaus pavaduotojas I. Vaičeliūnas tikino, jog naftos gavybos technologijos tokios patikimos, kad nesukelia beveik jokio pašalinio poveikio aplinkai, o pamaryje atlikti naftos gręžiniai ir jų eksploatacija (jei numanomi ištekliai iš tiesų yra) nepakenktų turizmo plėtrai. Ekonominė nauda gi būtų didžiulė ne tik visai šaliai, bet ir konkrečiai šiuo metu valstybės dotuojamam Šilutės rajonui bei Kintams. UAB "Minijos nafta" sumoka net iki 70 mln. Lt mokesčių valstybei, daugiau kaip 100 tūkst. Lt mokesčių už taršą atitektų Šilutės rajonui, bet to, būtų įdarbinti šio regiono žmonės.
"Minijos naftos" planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo vykdytojas S. Gulbinskas pastebėjo, kad bendrovės numatytos teritorijos, kuriose ketiname įrengti naftos gręžinius, yra labai jautrioje gamtinėje aplinkoje - tarp Kuršių marių, Kintų botaninio draustinio bei Nemuno deltos regioninio parko, tačiau realus neigiamas naftos gavybos poveikis joms tėra psichologinis. Pranešėjas patvirtino, jog žmonės nenori ilsėtis ten, kur stovi naftos talpyklės bei dega fakelai, tačiau užtikrino, kad jie nedaro žalos gamtai ir nekenkia sveikatai.
Kintiškai neslėpė pasipiktinimo tokiomis išvadomis ir atvirai pareiškė nepasitikį atliktu poveikio aplinkai vertinimu (PAV), kadangi jį užsakė pati UAB "Minijos nafta". Beveik visi Visuomenės kolegijos sesijos dalyviai vienbalsiai pripažino, kad šiuo metu galiojanti teisinė tvarka, pagal kurią PAV užsako veiklos vykdytojas, yra ydinga ir korupcinė. Be to, Kintų bendruomenės atstovai piktinosi, kad PAV pristatymo visuomenei metu buvo padaryta procedūrinių pažeidimų.

Sužlugdys atsigaunantį turizmą

Visi Kintų bendruomenės atstovai sesijos metu laikėsi vieningos pozicijos - naftos gavyba "Minijos naftos" numatytose Kintų miestelio teritorijose - neįmanoma. "Jau įrengti Sakučių naftos gavybos gręžiniai Svencelėje - didžiausia klaida ir nesusipratimas, jau padaręs didžiulę žalą gamtiškai unikalaus krašto įvaizdžiui, sužlugdę turizmą 8 km pamario atkarpoje tarp Svencelės ir Drevernos", - vienas per kitą aiškino kintiškiai.
"Kintai ir kiti šioje pusėje esantys Kuršių marių pakrantės miesteliai yra poilsinė, turistinė zona analogiška Kuršių nerijai. Be to ji - unikali, nes reakreacinė veikla čia vykdoma visus metus. Vasarą žmonės poilsiausja, o žiemą žvejoja", - teigė pranešėjai, demonstruodami sąrašą, kuriame surinkti 600 miestelio gyventojų, protestuojančių prieš naftos gavybą Kintuose parašai (iš 800 balsavimo teisę turinčių).
Kintų seniūnas A. Kližentis teigė, jog pastaruoju metu turizmas Kintuose ypač atsigauna. "Vasaros sezono metu pro Kintus per dieną pravažiuoja 100-120 turistų. Čia veikia trys vaikų poilsio stovyklos, kiekvieną vasarą priimančios daugiau kaip 500 moksleivių iš visos Lietuvos. Auga kaimo turizmo sodybų ir lankytojų jose visus metus skaičiai. Vien tik pono Višinskio viešbutyje Kintuose per metus pabuvoja apie 10 tūkstančių lankytojų. Tik 1300 gyventojų turinčiame miestelyje veikia 6 parduotuvės", - bėrė skaičius prelegentas.
Kintų buriuotojų klubo pirmininkas A. Varnas papildė seniūną, jog pastaruoju metu pastebimai pagausėjo Kuršių mariomis bei Minijos upe plaukiojančių laivų. "Minijos kaime statomas mažųjų laivų uostelis jau kitais metais dar labiau suaktyvins vandens turizmą", - įsitikinęs buriuotojas.
"Per Kintus, Svencelę suksianti Vakarų Lietuvos dviračių žiedo trasa - dar vienas turistų šaltinis, kurio dėka atsigaus su rekreacija susijusi ūkinė miestelio veikla", - dar vieną argumentą prisiminė Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovas Linas Vainius.
Po šių pasisakymų nuskambėjo tezė, jog Kintų bendruomenės ir "Minijos naftos" konfliktas yra turizmo ir naftos verslo konfliktas.

Gamta svarbiau nei žmonės

Projekto "Natura 2000" vadovui E. Greimui ir Saugomų teritorijų tarnybos atstovei R. Greimienei prabilus apie visai šalia planuojamų gręžinių valstybės saugomus augalus, vabzdžius ir drugelius, nuvilnijo dar viena pasipiktinimo banga, jog gamtą Lietuvos ir tarptautiniai įstatymai saugo labiau nei žmones (gręžiniai numatyti gyvenvietės teritorijoje. - Aut. past.). Kintų bendruomenės atstovai siūlė keisti įstatymus, koreguojant saugotinų teritorijų ribas, kad būtų galima iškelti naftos gręžinius iš miestelio teritorijos. Tačiau prelegentai užtikrino, kad tokios pataisos neįmanomos, nes sukurtų precedentą spręsti įvairius konfliktus naikinant gamtos vertybes.
Išklausę Kintų bendruomenės bei Aplinkos ministerijos atstovų pozicijas, ponas I. Vaičeliūnas pateikė keletą patrauklių pasiūlymų. Pirmą kartą nuskambėjo mintis, jog technologiškai įmanoma Kintuose numatytose teritorijose išgręžti tik gręžinius, o visą naftos gavybos procesą vamzdžiais iškelti į kitą vietą. Vamzdžiai būtų klojami po dviračių taku. Tuo pačiu naftininkai sutvarkytų nemažą dviračių tako atkarpą ir pasitarnautų ekoturizmui.
Kintų bendruomenės pirmininkė D. Barkauskienė sutiko šį pasiūlymą išsakyti ir apsvarstyti kintiškių susirinkime. R. ir E. Greimai pastebėjo, kad vamzdžiams iškloti reikalingas didesnis plotas nei dviračių takui nutiesti ir reikėtų kirsti medžius marių kranto apsaugos zonoje. O tai draudžia įstatymai.

Konfliktas neišspręstas

Kitą dieną apibendrinus konflikte dalyvaujančių šalių nuomones bei siūlymus buvo priimta visuomenės kolegijos sesijos rezoliucija. Joje Kintų bendruomenė siūlo: pakartotinai atlikti nepriklausomą poveikio aplinkai vertinimą; naftos tiriamuosius gręžinius ir naftos gavybą planuoti ir vykdyti už Kintų miestelio ir Kuršių marių apsauginės rekreacinės zonos ribų - rytinėje dalyje, UAB "Minijos nafta" siūlo toliau tęsti dialogą su Kintų bendruomene, ieškant abiem pusėms priimtino varianto. Taigi, iš esmės konfliktinė situacija nepasikeitė.
Visuomenės kolegijos sesija Lietuvoje buvo surengta pirmą kartą ir yra Aplinkos apsaugos politikos centro vykdomo bendro Baltijos šalių ir Rusijos projekto dėl vidaus vandenų problemų dalis.