Kęstučiui Pūkui nedarbingumo pažyma neatitinka reikalavimų, bet išduota pagrįstai, teigia klinika

„Bendrovė pripažįsta, kad medicininė pažyma buvo parengta netinkamai, tačiau jos išdavimo pagrindas – nedarbingumo pažymėjimas – buvo išduotas laikantis visų reikalavimų“, – rašoma klinikos direktorės Daivos Bulkienės išplatintame pranešime.

Pasak klinikos „Signata“ vadovės, nedarbingumas Seimo nariui skirtas pagrįstai, įvertinus jo sveikatos būklę, tačiau nenurodžiusi pažymos galiojimo datos, gydytoja pasielgė ne pagal nustatytus reikalavimus.

„Atlikus sveikatos priežiūros įstaigos vidaus auditą buvo nustatyta, kad šeimos gydytoja ne pagal nustatytus reikalavimus išrašė medicinines pažymas, nenurodydama pažymos galiojimo datos. (...) Dėl šios priežasties, gydytoja laikinai nušalinama nuo užimamų pareigų, iki bus priimtas sprendimas dėl jos atsakomybės už klinikos vidaus taisyklių pažeidimą“, – teigia klinikos direktorė.

Trečiadienį Seimo laikinoji komisija, turinti pateikti išvadą dėl Seimo nario Kęstučio Pūko imuniteto panaikinimo, išsiskirstė nieko nenusprendusi, nes parlamentaras pateikė pažymą apie nedarbingumą. Tačiau ši pažyma komisijos nariams sukėlė įtarimų, nutarta kreiptis į „Sodrą“ ir į teisėsaugą dėl jo legitimumo.

Posėdžio išvakarėse komisija gavo K. Pūko prašymą atidėti posėdį, nes jis negali atvykti, bei sulaukė šeimos ir odontologijos klinikos „Signata“ gydytojos Aistės Stasiulevičienės išduotos pažymos, jog parlamentaras nuo lapkričio 9 dienos yra gydomas ir nedarbingas.

Komisijos narius ši pažyma nustebino, nes joje nenurodyta nedarbingumo pabaiga. Toje vietoje padėti du brūkšneliai.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis birželio pabaigoje kreipėsi į Seimą su prašymu panaikinti K. Pūko teisinę neliečiamybę. Laikinajai tyrimo komisijai, turinčiai pateikti Seimui rekomendaciją dėl prokuroro prašymo, nepavyksta K. Pūko prisikviesti į posėdį. Jis vis pateikia medicininę pažymą apie nedarbingumą.

Pagal Konstituciją, Seimo narys negali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržoma jo laisvė be Seimo sutikimo.

Prokuratūros duomenimis, keturių nukentėjusiųjų liudijimai ir per ikiteisminį tyrimą gauti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog šių metų sausio-vasario mėnesiais K. Pūkas galėjo seksualiai priekabiauti prie pagal tarnybą priklausomų ir kitaip priklausomų asmenų.

Seime taip pat pradėtas apkaltos procesas K. Pūkui. Konstitucinis Teismas šią bylą tikisi atverti ketvirtadienį.

K. Pūkas į Seimą buvo išrinktas pagal partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašą daugiamandatėje apygardoje. K. Pūkas teigia, kad su juo susidorojo politiniai oponentai, nes jis yra „nesisteminis politikas“.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.