Keliaklupsčiauti mokoma jau nuo mažens

Reveransai ES

Prie sostinės Baltupių progimnazijos jau ne pirmus metus greta Lietuvos trispalvės nuolat kabo ir Europos Sąjungos vėliava. Tokių mokyklų, iškėlusių ne tik nacionalinę, bet ir Bendrijos vėliavą, Lietuvoje toli gražu ne viena ir ne dvi.

Beje, nei teisės aktai, nei Švietimo ir mokslo ministerija, nei pati ES šio simbolio iškelti nenurodo. Mokyklos Briuselį reklamuoja savo noru, krauju apgintą mūsų trispalvę stumdami į šešėlį.

Baltupių progimnazijos direktorius Viktoras Blinovas nė pats atsakyti negalėjo, kodėl prie ugdymo įstaigos pastato plevėsuoja Bendrijos žvaigždės.

„Tai čia ir klausimų neturėtų kilti“, - nukirto ir pats atsakymo suskubo ieškoti paskambinęs buvusiam švietimo ir mokslo ministrui Algirdui Monkevičiui. Gavęs jo nurodymus, V.Blinovas paaiškino, kad ES vėliavos iškėlimas - visai ne reveransas už struktūrinių fondų paramą. Už ją jau atsidėkota specialiu stendu. O Sąjungos vėliava iškeliama šviečiamaisiais tikslais: „Juk mokinys pirmiausia paklaus, kodėl ta vėliava iškelta, kuri pirmoji, kuri antroji, kuri svarbesnė ir kiek mūsų vėliava būtų „biednesnė“, jei nebūtų šitos“.

„Mano reikalas signalą siųsti. Čia kaip kosmose: kartais signalai grįžta, kai jau tavęs nebėra. Bet tai yra ženklas - pasididžiavimas, kad esame ES. Jei nebūtume, jei neturėtume Strasbūro, Briuselio, čia būtų policinis režimas“, - kalbėjo direktorius, ne kartą pridurdamas, kad ES - Lietuvos išsigelbėjimas. O jei nebūtume tarp Bendrijos narių, mūsų lauktų Lotynų Amerikos likimas.

Beje, V.Blinovas prisiminė, kad 2004-aisiais, kai įstojome į Bendriją, rugsėjo 1-ąją ne tik vėliava buvo iškelta, bet ir du himnai skambėjo - Lietuvos ir ES (Džiaugsmo tema iš 9-osios L.van Bethoveno simfonijos).

Esą apie ES naudą ir svarbą Lietuvai mokiniams ir pamokų metu aiškinama. Ar neatrodo direktoriui, kad toks lankstymasis ES biurokratams panašėja į propagandą? „Nesuprantu humoro. Tu žaidi už „Žalgirį“, bet „Žalgirio“ emblemos negali nešioti. Mes žaidžiame ir už Lietuvą, ir už ES“, - paaiškino jis.

Viceministras nerekomenduoja

Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys pareiškė, jog V.Blinovas meluoja - ministerija niekada nėra rekomendavusi prie bendrojo lavinimo mokyklų iškelti ES vėliavos. „Pati mokykla, pati bendruomenė sprendžia. Kai kur šalia mūsų trispalvės kabo ir savivaldybės vėliava“, - teigė jis.

„Aš tikrai nematau būtinybės kabinti ES vėliavą nuolat, kai pagal įstatymus turi kabėti ir trispalvė. Suprantu, kai yra svečiai iš užsienio atvykę, kai minima Europos diena, o nuolat laikyti iškeltą nėra reikalo“, - stebėjosi viceministras.

Jam antrino ir konstitucinės teisės žinovas Petras Ragauskas. „Mes esame ir Jungtinių Tautų nariai - galėtume kabinti ir tos organizacijos vėliavą, bet tokios praktikos nėra. Manau, kad nėra jokio reikalo kabinti ES vėliavą. Lietuvos trispalvė yra mūsų simbolis. Dar galima suprasti, kad valstybė pareikalauja ją naudoti. Bet naudoti simbolį, kuris yra labai abstraktus, mums tik sąlygiškai savas, tikrai nėra būtina“, - kalbėjo teisininkas.

Kabina, nes nedraudžia

Būtų galima prisiminti, kad dar 2006 metais parlamentaras Alfredas Pekeliūnas pareiškė pageidavimą, jog ES vėliava būtų iškeliama visais atvejais, kai iškeliama ir Lietuvos trispalvė - prie Seimo, prezidento rezidencijos, Vyriausybės, ministerijų ir apskričių viršininkų administracijų, teismų, Generalinės prokuratūros ir kitų valdžios institucijų.

Nors po pusantrų metų šio pasiūlymo atsisakyta, ES vėliavą šalies institucijos ėmė kabinti ir niekieno neprašomos. Viena tokių - Ūkio ministerija.

Tiesa, pats institucijos vadovas Rimantas Žylius negalėjo atsakyti, kodėl ES simbolis laikomas iškeltas nuolat: „Nežinau, klauskite kanclerio“. Tačiau ministerijos kancleris Gediminas Miškinis nepasiekiamas, o Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus specialistė Aušra Ramoškaitė įtikinėjo, kad Bendrijos vėliava iškeliama, nes... įstatymai nedraudžia.

„Fiziniai ir juridiniai asmenys gali savo nuožiūra naudoti (kelti, pastatyti) užsienio valstybių tautines (nacionalines), Europos Sąjungos ar tarptautinių viešųjų organizacijų vėliavas ir (arba) vėliavėles laikydamiesi vėliavų naudojimo principų ir tik tokiu būdu, kad nebūtų parodyta nepagarba šioms vėliavoms“, - Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymą citavo specialistė, nutylėjusi, kad tame pačiame teisės akte yra ir konkrečiau nurodoma, kokiais atvejais kabinama ES vėliava.

Pavyzdžiui, kad nuolat ji iškeliama tik išorinės sienos pasienio kontrolės punktuose, prie užsienio diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų bei jų vadovų rezidencijų, ES ir tarptautinių institucijų, viešųjų organizacijų pastatų. O kartu su Lietuvos valstybės vėliava naudojama tik gegužės 9-ąją (Europos dieną). Taip pat per rinkimus į Europos Parlamentą ar referendumų Bendrijos klausimais metu. Beje, ir tai tik prie pastatų, kuriuose vyksta balsavimas.

Romualdas OZOLAS, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, filosofas:

Man atrodo, ES vėliava jau seniai užgožė mūsų trispalvę. Tai greičiausiai perdėto lietuvių pedagogų uolumo, europėjimo apsireiškimas. Niekas neturi teisės pareikalauti, kad būtų iškabintos ES vėliavos ten, kur nėra finansinio pagrindo. Netgi finansuojamus projektus galėtume šiek tiek kukliau anonsuoti, nes situacija jau ima priminti Sovietų Sąjungos laikus. Tiesa, tada užtekdavo tik plakatų, o dabar jau smulkiai nurodoma, už ką dėkojama, primygtinai pirštu rodoma.

Iš kur atsiranda tas noras be prašymo kabinti ES vėliavą? Matyt, iš patriotinio idiotizmo. Tai buvusioje Tarybų Sąjungoje susiformavęs troškulys atstovauti viršesniems. Lįsti į vieną vietą mes seniai įpratę ir čia nėra nieko naujo. Man norėtųsi kreiptis į tuos pedagogus: atsitokėkite, taip jūs varote būsimuosius savo abiturientus dirbti ne Lietuvai, o kitoms valstybėms.

Apskritai visas pilietinis ugdymas mokyklose yra katastrofiškas. Kodėl? Viena iš priežasčių ta, kad vadovauja direktoriai, kurie įpratę klausyti siunčiamų signalų apie lojalumą.

Jau nereikia ir kalbėti apie tautiškumo ugdymą. Užtektų, kad mokyklose būtų bent tinkamai pristatyta Lietuvos istorija, kurios belikę tik trupiniai. Deja, ji pateikiama taip, kad atrodytų menkesnė, niekingesnė. Kai pasižiūrėjau, kaip rašomi lietuvių kalbos, istorijos vadovėliai, pašiurpau. Sąjunginė integracinė kryptis metų metais stiprėja. Net Sovietų Sąjungos vadovėliuose nebuvo taip vergiškai kalbama. Už ES struktūrinių fondų paramą mes jau parsidavėme. Graudu, kai 80, kai kur 60 proc. apklaustų moksleivių sako, kad nepasiliks Lietuvoje. Apie kokį pilietinį ugdymą galime šnekėti, jei vaikai, kalbėdami apie savo Tėvynę, ją mini baisiausiu žodžiu, tarsi čia būtų pati netinkamiausia vieta gyventi? Iš kur jauni žmonės įgyja tokių nuostatų, jei ne iš mokyklos?