Kauniečiui skirti pinigai įžeidė Klaipėdos muzikus

Kultūra ir pinigai

Smuikininko V. Čepinskio ansamblį parėmusi uostamiesčio valdžia kaltinama nelojalumu

Klaipėdos savivaldybės Tarybos sprendimas skirti 200 tūkst. Lt kauniečio muziko Vilhelmo Čepinskio suburtam styginių ansambliui "Camerata Klaipėda", kuriame negroja nė vienas klaipėdietis muzikas, sukėlė dalies uostamiesčio kultūrinės visuomenės pasipiktinimą.

Metų pradžioje Klaipėdos savivaldybė 300 tūkst. Lt biudžeto lėšų išdalino net 84 miesto kultūros projektams remti. Suteikdama vos trečdalį prašomos sumos miesto valdžia teisinosi, jog nėra pinigų.

Susumavus 2004 metais gautas viršplanines pajamas bei netekusius paskirties asignavimus biudžete atsirado daugiau kaip 25 mln. litų likutis.

Iš jų per 17 mln. Lt Klaipėdos savivaldybės Taryba skyrė trylikos programų papildomam finansavimui. Teko pinigų ir kultūrai: 250 tūkst. Lt skirta respublikinei dainų šventei, 300 tūkst. Lt - Jūros šventei, 100 tūkst. Lt - Džiazo festivaliui, taip pat skirta pinigų Skulptūrų parkui sutvarkyti, Laikrodžių muziejų programoms.

Šiame sąraše atsidūrė ir V. Čepinskio styginių ansamblis - 200 tūkst. Lt kolektyvui skirta už tai, kad šis pasivadintų "Camerata Klaipėda" ir tokiu būdu Lietuvoje ir užsienyje garsintų miesto vardą bei parengtų penkias koncertines programas, dalyvautų edukaciniuose, multikultūriniuose bei socialiniuose miesto projektuose.

Ansamblyje grojantiems muzikantams nesuteikti etatai, iš jų nereikalaujama gyventi, kurti, užsiimti pedagogine veikla Klaipėdoje.

Garsus smuikininkas V. Čepinskis styginių ansamblį subūrė praeitų metų rudenį. Ansamblyje groja 13 muzikantų. Pasak smuikininko, tai - jauni, talentingi žmonės. Dauguma jų ką tik baigė Lietuvos muzikos akademiją.

Sudrumstė stovintį vandenį

Buvusi Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja, dabar Socialinio departamento direktorė Nijolė Laužikienė šį miesto valdžios sprendimą vertina kaip nestandartinį.

"Tai miesto investicija į Klaipėdos įvaizdžio gerinimą. Klaipėda, deja, neturi tokio aukšto meninio lygio kolektyvo, kuris visada surinktų pilnas sales žmonių ir tiek daug koncertuotų šalyje ir užsienyje", - teigė valdininkė.

Pasak N. Laužikienės, Klaipėdos savivaldybės parama "Camerata Klaipėda" programoms nesiejama su Klaipėdos kamerinio orkestro finansavimu. Klaipėdiečių orkestrui miesto valdžia šiemet skyrė 240 tūkst. Lt bei dar 16 tūkst. Lt programoms.

"Didelė šios sumos dalis atiteks orkestro muzikantų atlyginimams. Šiuo metu orkestre muzikai dirba antraeilėse pareigose. Tai reiškia, jog jie negali įgyti profesionalaus kolektyvo statuso. Siekiame, kad Klaipėdos kamerinis orkestras taptų savarankiškesnis nuo Klaipėdos muzikinio teatro, kad kuo daugiau muzikų dirbtų kolektyve pilnu etatu. Neužtenka, kad mieste būtų Kamerinis orkestras, reikia, kad jis būtų mėgstamas klaipėdiečių, kad jo koncertai būtų lankomi.

V. Čepinskis sudrumstė stovintį vandenį mūsų miesto muzikiniame gyvenime, pajudino muzikantus, pažadino konkurenciją. Tai, mano manymu, į gera. O rezultatus sumuosime metų pabaigoje", - sakė N. Laužikienė.

Nesulaiko klaipėdiečių

Trylika metų gyvuojančio Klaipėdos kamerinio orkestro įkūrėja ir vadovė Liuda Kuraitienė miesto valdžios paramą naujam ansambliui vertina taip pat teigiamai.

"Malonu, kad skyrė 200 tūkst. Lt V. Čepinskio ansambliui. Šis smuikininkas vertas dar daugiau. O pats faktas reiškia, kad Klaipėdoje yra pinigų ir kultūrai".

Tačiau miesto valdžios iškeltus reikalavimus Klaipėdos kamerinio orkestro muzikantams pereiti į pirmaeiles pareigas L. Kuraitienė vadina per aukštais.

"Kolektyve šiuo metu groja aštuoniolika narių, 9 - nepriklausomi muzikantai. Orkestrantai uždirba nuo 600 iki 800 Lt. dydžio atlyginimą, todėl turi ir papildomus darbus", - aiškino vadovė, primindama, kad "Camerata Klaipėda" muzikams reikalavimas nedirbti kitų darbų negalioja.

L. Kuraitienės įsitikinimu, miesto valdžia pirmiausia turėtų išsiaiškinti, kodėl muzikantai bėga iš Klaipėdos.

"Pastaruoju metu Klaipėdoje muzikų tik mažėja. Pernai vien iš mūsų orkestro dvi muzikantės išvažiavo į užsienį. Manau, kad valdžia pirmiausia turėtų susirūpinti, kaip sulaikyti iš savo miesto bėgančius klaipėdiečius. Aš galėčiau pakviesti į orkestrą muzikantus iš Vilniaus, Liepojos, bet juk tai Klaipėdos kamerinis orkestras, o ne rinktinis kolektyvas", - šnekėjo L. Kuraitienė.

Vadovė tikino dar nežinanti, koks finansavimas šiemet paskirtas Klaipėdos kameriniam orkestrui. "Tik per televiziją girdėjau 230-240 tūkst. Lt sumą. Jei tai tiesa - orkestras tobulės, parengs įdomias koncertines programas, kurias pristatysime ne tik Klaipėdoje. Jau dabar turime kvietimų į dvi užsienio šalis. Taigi garsinsime Klaipėdos vardą svetur", - sakė L. Kuraitienė.

"Nežino, kiek kainuoja ridikėliai"

Miesto valdžios argumentas, kad klaipėdiečiai muzikai negarsina savo miesto vardo užsienyje, ir solidžios sumos paskyrimas kauniečiui muzikui papiktino kito Klaipėdos koncertų salės kolektyvo - choro "Aukuras" - vadovą Alfonsą Vildžiūną.

"O kas čia? - klausė jis, rodydamas į keliomis eilėmis sukrautas taures ir kitus apdovanojimus, pelnytus tarptautiniuose festivaliuose ir konkursuose. - Tokia laurų gausybe didžiuojamės ne tik mes, bet ir E. Balsio menų gimnazijos choras, kiti muzikiniai ir kitų meno sričių miesto kolektyvai, gyvuojantys jau daug metų bei garsinantys Klaipėdos vardą.

Sutinku, kad V. Čepinskis - talentingas smuikininkas, tačiau kodėl jis neranda vietos nei Kaune, nei Vilniuje? Kodėl jo suburtam ansambliui, kuris dar nieko nenuveikė, avansu skirta tokia svari parama?"

Anot A. Vidžiūno, tai - emocingas ir neapgalvotas miesto valdžios poelgis.

"Suprasčiau, jei miestas būtų labai turtingas, savus menininkus gausiai remtų, tada galima vilioti kūrėjus ir iš kitų miestų. Už 200 tūkst. Lt tikriausiai pats Davidas Geringas sutiktų metus diriguoti Klaipėdos kameriniam orkestrui ir tai būtų didžiausia investicija gerinant miesto muzikinio gyvenimo įvaizdį.

Padalinus šią sumą iš penkių programų, gaunasi, kad vienai programai skiriama apie 40 tūkst. Lt. Tai toks mano vadovaujamo viso jubiliejinio Klaipėdos muzikinio pavasario biudžetas. Gal miesto Taryba nesusigaudo, kiek kam skiria pinigų, o gal tiesiog nežino, kiek kainuoja ridikėliai muzikos turguje?", - svarstė choro "Aukuras" vadovas.

Stebina nelojalumas

Klaipėdos savivaldybės parama naujam kolektyvui nustebino ir Lietuvos muzikų sąjungos primininką Rimvydą Žigaitį.

"Visoje Lietuvoje šiuo metu koncertinis gyvenimas merdi. Todėl uostamiesčio valdžios paramą naujam ansambliui vertinu teigiamai.

Tačiau manau, kad "Camerata Klaipėda" pervertinta. Per drąsu kalbėti apie ansamblio potenciją po pirmųjų koncertų. Naujienas, premjeras visose meno srityse žiūrovai sutinka entuziastingai, tačiau ilgainiui euforija gali atslūgti. Neaišku, kiek daug ansamblis atstovaus Klaipėdai užsienyje, nes Lietuvos kolektyvai kol kas sunkiai prasimuša į tarptautinius renginius.

Be to, mane stebina uostamiesčio valdžios nelojalumas saviems muzikantams. Kiek man žinoma, puikūs Klaipėdos kolektyvai - Kamerinis orkestras, choras "Aukuras", pučiamųjų bras kvintetas ar senosios muzikos ansamblis "Ventus maris" nėra lepinami tokiu valdžios dėmesiu ir parama", - sakė sostinėje gyvenantis muzikas.

Nepriklauso Kaunui

"Norėjosi kažko naujo. Pasiūlymai dirbti užsienyje manęs nevilioja. Mėgstu jaustis patogiai savo aplinkoje. Ansamblį subūriau tikėdamasis bent šiek tiek sulaikyti talentingų jaunų muzikų nutekėjimą iš šalies, suteikdamas jiems perspektyvą dirbti Lietuvoje", - sakė V. Čepinskis uostamiesčio žiniasklaidai.

Motyvuodamas savo pasirinkimą ansamblį pavadinti Klaipėdos vardu talentingasis smuikininkas diplomatiškai išvengė kalbų apie pinigus.

"Vilnius ir Kaunas jau pertekęs muzikinių kolektyvų. Nesinorėjo, kad muzikinio gyvenimo koncentracija būtų tik vienoje Lietuvos pusėje. Be to, uostamiestis turi modernią koncertų salę, o Kaune tokios dar nežinia kiek reikės laukti", - teigė V. Čepinskis.

Panašu, dar vieną svarią V. Čepinskio atsiradimo uostamiestyje priežastį atskleidė Kauno savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Sigitas Šliažas: "Kauno savivaldybė šiemet naujai susikūrusiam Kauno simfoniniam orkestrui skyrė 990 tūkst. Lt. Atrasti lėšų dar vienam naujam kolektyvui nebūtų lengva. Juolab V. Čepinskį mes jau parėmėme skirdami jam butą Kaune", - sakė jis.

Savo gimtojo miesto Kauno žiniasklaidą V. Čepinskis tikino, jog "yra ir bus tikriausias kaunietis, ištikimybę šiam miestui įrodęs dvidešimčia kūrybinės veiklos jame metų, niekur iš jo neketinantis bėgti" ("Kauno diena" 2004 06 01).

S. Šliažas nesmerkia V. Čepinskio kūrybinio šuolio į Klaipėdą. "Manau, kad Vilhelmas Kauno nepamirš ir atiduos duoklę savo gimtajam miestui koncertais. Jis nepriklauso vien tik Kaunui, tai asmenybė, kurios talentas priklauso pasauliui".

Geriau krepšinio kamuoliai?

Paskelbus apie "Camerata Klaipėda" susikūrimą ir Klaipėdos savivaldybės paramą ansambliui, internete pasipylė šiurkštūs komentarai. Štai keletas jų (kalba netaisyta).

"Uodegoj Čepinskiui ta Klaipėda, svarbu babkes moka".

"Ale girdžiu tamstos balse pavydą. Aišku, geriau už tuos pinigus būtų nupirkę krepšinio kamuolių (daug išeitų)".

"Gerb. klaipėdiečiai, sveikinu jus visus "nelabai gabius" su naujuoju Jūsų Miesto labai gero kolektyvo gimimu! Taigi nuo dabar jūs visi būsit labai garsinami. Kur tik užsienyje būsite, apie jus kalbės: žiūrėk čia žmonės iš to miesto, kur Dirba ir Kuria garsusis Čepinskis. Nepamirškit nueiti į visus įvyksiančius Maestro 5 naujus koncertinius projektus".

"Ale kauniečiams tikriausiai visai prastai, kad atvažiuoja pinigų į Klaipėdą. O gal Klaipėdos savivaldybė labai turtinga, kad kitų miestų kolektyvams dalina pinigus. Be to, kaip įsivaizduoju pavadinimas būna perkamas (sakykim, kad įsidėti žodį Klaipėda į pavadinimą, turėtų Čepinskis mokėti Klaipėdai), o ne atvirkščiai".

Jurga PETRONYTĖ