Kaštonus gelbėja savanoriai

Grėbimas pasiteisina

VšĮ „Intelektas Q“ direktorė Laima Paulauskienė „Vakaro žinioms“ pasakojo, jog ir pernai birželį daugelis sostinės kaštonų beveik nežydėjo, lapai buvo nurudę. Kol kas patikimiausias būdas išsaugoti sveikus šiuos medžius - rudenį nugrėbti nukritusius lapus, mat šiuose veisiasi ir žiemoja įvairūs parazitai, o pavasarį lipa kaštonų kamienais ir niokoja jų lapus.

„Pernai su savanoriais kaštonų lapus grėbėme prie Valdovų rūmų, Petro Cvirkos paminklo. Beje, pernai labai vėlai sužinojome, kad gausime finansavimą, tai akcijas organizavome lapkričio 24 ir gruodžio 1 dienomis“, - teigė ji.

Tačiau kone žiemos oras savanorių nė kiek neišgąsdino. Pavyzdžiui, pernai iš sostinės Salomėjos Nėries gimnazijos padėti kaštonams atvyko net 25 savanoriai, nepabūgę nei šalto oro, nei nelengvo darbo.

Tiesa, šįmet spalį entuziastai ir vėl grėbs kaštonų lapus. L.Paulauskienė akcentavo, jog tai bus daroma nemokamai, kilniais tikslais.

„Kaip organizacija, esame labai jauni, visi tik savanoriai, nėra nė vieno etatinio darbuotojo. Labai daug savanorių atei-na per Edukologijos universiteto Karjeros centrą. Verta paminėti, jog mes turime ir kitų veiklų, savanoriaujame ir „Sveiko miesto“ renginiuose kiekvieną sekmadienį Gedimino prospekte. Sekmadienis - sporto diena, vyksta žaidimai, šokiai, aikido, karatė užsiėmimai ir t. t.“, - pasakojo pašnekovė.

Problema - grėbliai

Kaštonams gelbėti užtenka ne tik kilnių tikslų, reikia dar tokių paprastų daiktų kaip grėblių. Deja, jų gauti, pasak ponios Laimos, ne taip paprasta.

„Akcijai „Darom“ užtenka šiukšlių maišo ir pirštinių, o mūsų akcijos pagrindinis akcentas - grėblys. Tiesa, labai sunku Vilniuje rasti grėblių lapams grėbti, niekas neturi. Vilniaus parkai labai mums padėjo šiuo klausimu, taip pat Šnipiškių seniūnija, - teigė L.Paulauskienė. - Reikėdavo penktadienį susivežti grėblius, šeštadienį vėl nuvežti į vietą, pirmadienį vėl per visą miestą išvežioti. Galima pasakyti, kad tai buvo didelis iššūkis.“

Šiemet savanorių planuojama kaštonų lapų grėbimo akcija, vyksianti tris šeštadienius spalio pabaigoje, vėl neapsieis be grėblių. O jų gauti ir šįmet bus sudėtinga. Ponia Laima, paklausta, nejaugi jiems savivaldybė negali parūpinti reikiamą skaičių grėblių, kvatoja.

„Tai kad neturi ji. Yra tie lapų pūtikai, bet su jais galima pūsti visą savaitę be pertraukos, iš žolės nieko neišpūsi. Su grėbliu net reikia jėgos patraukti per žolę, o jeigu dar lapai šlapi. Iš patirties galiu pasakyti, kad grėblys yra nepakeičiamas“, - kalbėjo ji.

Savanorių sugrėbti vieni lapai dedami į maišus, kiti - į konteinerius. „Lapai yra kompostuojami, kai temperatūra pakyla iki 60 laipsnių, vabalai, parazitai žūva, - aiškino „Intelektas Q“ direktorė.

Vyksta diskusijos

Ji pridūrė, jog rūpinimasis sostinės kaštonais nesibaigia vien lapų grėbimu, vyksta įvairios diskusijos šių medžių apsaugos tema.

„Su garsiu biologijos mokslų daktaru Povilu Ivinskiu diskutuojame apie kaštonų problemas. Daugiausia apie tai išmano dr. Banga Grigaliūnaitė. Ji suskaičiavusi visus Vilniaus kaštonus. Ir ji įsitikinusi, kad kol kas geriausia kaštonų apsauga - lapų grėbimas“, - tikino L.Paulauskienė.

Kaštonų džiuvimas - ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos bėda. Tiesa, L.Paulauskienė girdėjusi, jog Švedija beveik išsprendė šią problemą.

„Turbūt daugiau niekas Vilniuje, išskyrus mus ir dr. B.Grigaliūnaitę, kaštonais nesirūpina. Žinau, kad Kaune buvo bandoma apsaugoti kaštonus, bandyta juos gelbėti specialiomis lipniomis juostomis, jomis apklijuojami kaštonų liemenys, tačiau juostos - neefektyvios: prie jų prilimpa naudingi vabzdžiai, tokie kaip bitės; jeigu daug vabalų, jie uždengia visą lipnumą, ir per jau prilipusius vabzdžius kiti keliauja naikinti kaštonų; be to, juostos brangios“, - aiškino pašnekovė.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"