Karkliškiai pasijuto tapę valdžios įkaitais

Situacija

Neseniai Karklėje visai parai dingusi elektra galutinai įsiutino gyventojus. Pasak jų, tai buvęs paskutinis lašas žmonių kantrybės taurėje, nes gyvenimas čia dėl įvairių priežasčių ir taip esąs ypač problemiškas.

Karkliškiai bando ieškoti būdų spręsti problemas. Tačiau, atsidūrę administracinėje "kryžkelėje", dažnai net nežino į kurio miesto ar rajono institucijas turėtų kreiptis.

Daug auklių - vaikas be galvos

Kai visoje Karklėje buvo dingusi elektra, gyventojai iš pradžių skambino į Klaipėdos elektros tinklus, tačiau šie nukreipė į Kretingą, Kretinga - į Gargždus. Pagaliau paaiškėjo, kad Karklę aptarnauja Palangos elektros tinklai.

Žinia, Karklė yra Klaipėdos rajone, kurio centras - Gargždai. Tačiau kasdien važinėti į šiame mieste esančią Savivaldybę žmonėms nepatogu. Tiesa, yra dar ir Kretingalės seniūnija. Bet jos seniūnui esą ir taip rūpesčių pakanka - ką ten Karklės "buožės".

Administracinių paradoksų Karklėje yra ir daugiau. Pavyzdžiui, čia esantys keliai priklauso Kretingai, o saugus eismas jais - jau Gargždų policijos rūpestis.

Praėjusią žiemą karkliškiai niekaip negalėjo priprašyti pabarstyti slidžių kelių - tol, kol neįvyko avarija ir žuvo žmogus. Ateinančios žiemos čia laukiama su didele baime, nes keliai gali būti taip pat nebarstomi, kaip ir pernai.

Bandė kurti bendrijas

Karklės problema yra ir ta, kad pro ją nepravažiuoja joks maršrutinis visuomeninis transportas, nors čia gyvena 200 žmonių, tarp kurių - ne tik naujieji Karklės gyventojai, važinėjantys nuosavais automobiliais, bet ir seniai čia gyvenančios močiutės. Kaip joms nusigauti į miestą, pavyzdžiui, pas gydytojus, - jų pačių problema.

Karklėje nėra ir kanalizacijos, valymo įrenginių.

Bandydami spręsti šias infrastruktūros trūkumo problemas senieji karkliškiai buvo įsteigę bendriją. Bet ji, nors ir buvo įregistruota, dėl įvairių priežasčių subyrėjo.

Į Karklę pradėjus kraustytis naujiems gyventojams, vėl atsirado daug spręstinų reikalų. Seniesiems karkliškiams tai jau neberūpėjo, todėl naujakuriai įsteigė dar vieną bendriją. Tačiau ir ši ne ką tenuveikė, tad problemos neišnyko, o dar labiau paaštrėjo.

Beje, abiem bendrijoms buvo siūlyta susivienyti, tačiau jų narių interesai ir Karklės vizijos gerokai skiriasi.

Žvejams rūpi verslas

Karklės žvejai, kai nekimba žuvys, labai norėtų į jūrą plukdyti turistus, kurių šioje vietovėje sezono metu nestinga. Tačiau tai jiems neleidžiama.

Žvejas Paulius Žąsytis vis negali atsistebėti, kam kiekvieną kartą išplaukiant į jūrą žvejoti pasieniečiams reikia pranešti, kuriam laikui, su kuo plaukiama, kada žadam grįžti ir pan. Tuo tarpu katerį turinčiam mėgėjui pranešti apie save tereikia kartą per metus. Mėgėjai patys plaukioti ar turistus plukdyti esą gali kiek nori ir kada nori, be jokių ataskaitų.

Panašiai paradoksali situacija yra susidariusi ir žuvies apdorojimo bei prekybos srityje. Pagal galiojančias teisės normas, Karklės užeigų savininkai iš ką tik su laimikiu parplaukusių žvejų žuvies pirkti esą negali. Žvejai žuvį turi gabenti į turgų, o Karklės verslininkai tik ten turį teisę ją pirkti.

Vietinių pasipiktinimą kelia ir žuvies rūkimo reglamentavimas. Žvejys negali pasistatyti rūkyklėlės žuviai rūkyti. Pagal higienistų reikalavimus, esą privalu statytis rūkymo cechą.

Tačiau karkliškiams įdomu, kodėl Neringoje žvejai savo sugautą žuvį turi teisę ir mažose rūkyklėlėse rūkyti, ir vietoje pardavinėti, o jie - ne.

Šią "mįslę" įminė Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis. Pasak jo, tam, kad Neringos žvejų amatas būtų įteisintas, tereikėjo Neringos savivaldybės sprendimo, kuris ir buvo priimtas. Karklės atveju, matyt, yra taip, kad kelių dešimčių žvejų amatas Gargžduose sėdinčiai valdžiai tiesiog nerūpi.

Gražina JUODYTĖ