Kam reikalingi probiotikai

Kodėl vartojant antibiotikus turiu gerti ir probiotikus? Kada juos gerti ir kas galėtų juos pakeisti?

Ilgą laiką vartojami antibiotikai sunaikina ne tik blogąsias, bet ir gerąsias žmogaus bakterijas ir išbalansuoja natūralią žarnyno mikroflorą.

Daugelis tyrimų patvirtino, jog vartojant antibiotikus naudinga papildomai skirti probiotikus (gerąsias bakterijas), nes tada antibiotikų sukeliamas nepageidaujamas poveikis būna daug retesnis.

Kai žarnyne gyvenančių bakterijų santykis pasikeičia, t.y. gerųjų sumažėja, o blogosios pradeda vyrauti - išsivysto disbiozė. Disbiozę sukelia ne tik antibiotikų vartojimas, bet ir įvairios infekcinės ligos, užterštas oras, stiprus stresas, vidurių užkietėjimas. Disbiozės metu žmogus gali viduriuoti, jam skauda žarnyną, gali būti jaučiamas sunkumas skrandyje.

Probiotikų preparatai gaunami iš mikroorganizmų, daugiausiai iš laktobakterijų ir bifido bakterijų, kurios yra netoksiškos ir nepatogeniškos bei nepavojingos žmogui. Šių mikroorganizmų, kaip maisto papildų, dedama į jogurtą, varškę, kefyrą.

Probiotikai yra labai efektyvūs esant laktozės netoleravimui, taip pat jie stiprina žarnyno gleivinių barjerą, stiprina fagocitozę, o sergantiems alergijomis - sumažina alergines reakcijas.

Plačiausiai vartojamas maisto produktas, turintis probiotikų, yra jogurtas. Standartinis jogurtas - tai pienas (dažniausiai karvės, rečiau - ožkos), fermentuotas bakterijų, kurios pieno cukrų - laktozę - paverčia pieno rūgštimi. Biojogurtai gaminami panašiai, tik rūgimo procese dalyvauja įvairios probiotikų padermės.

Išgėrus antibiotikų, probiotikus vartoti reikia ne mažiau kaip po dviejų valandų.

Natūraliai probiotikų yra motinos piene, kai kuriuose augaliniuose produktuose - česnakuose, svogūnuose, artišokuose, poruose, cikorijose, kiek mažiau javuose.