Kaliningradiečiai myli lietuvius.

Didžiajai Rusijai nuogąstaujant dėl Kaliningrado srities likimo, kai jos kaimynės - Lietuva ir Lenkija, kaip tikimasi, 2004 metais bus priimtos į Europos Sąjungą ir iš visų pusių apsups šią atskirą Rusijos dalį, Lietuvos generalinis konsulatas Kaliningrade stengiasi gerinti mūsų šalies įvaizdį.
Tuo metu, kai Rusijos sostinėje Maskvoje prie Lietuvos ambasados vyko Rusijos jaunimo organizacijos "Einantys kartu" surengtas protesto mitingas dėl Kaliningrado, šiame už pusantro šimto kilometrų nuo Klaipėdos esančiame mieste vyko draugiškas neformalus Kaliningrado srities bei Lietuvos žurnalistų, taip pat verslininkų bei valdininkų susitikimas.
Jį surengęs LR generalinis konsulas Kaliningrade Vytautas Žalys "Vakarų ekspresui" sakė tai daręs savo iniciatyva, siekdamas parodyti, kad lietuviai nėra priešiškai nusiteikę Kaliningrado srities gyventojų atžvilgiu.
Pasak konsulo, tokia dvasia konsulate nuolat rengiami ir Kaliningrado srities bei Lietuvos inteligentijos, verslo, kitų sričių atstovų susibūrimai.

Kaliningradiečiai vizų nebijo

V. Žalio teigimu, centrinės Rusijos bei Kaliningrado srities žiniasklaida, kaip, beje, ir visuomenė, gana skirtingai vertina Lietuvos siekius bei Kaliningrado perspektyvas.
Gyvendamas šioje srityje, generalinis konsulas teigė įsitikinęs, jog, pavyzdžiui, kaliningradiečiams ketinimai įvesti vizų režimą neatrodo tokie bauginantys, kaip jų tėvynainiams didžiojoje Rusijoje.
Greičiausiai taip yra todėl, kad centrinė Rusijos valdžia bei radikaliai nusiteikusios organizacijos nevengia daryti iš to politikos, tuo tarpu Kaliningrado srities žmonės supranta, jog jiems teks čia gyventi ir sugyventi su kaimynais.
"Vakarų ekspreso" žurnalistų kalbinti kai kurie kaliningradiečiai sakė net specialiai atvažiavę į šį miestą iš kitų Rusijos regionų, nes esą norėję gyventi Europoje.

Renkasi lietuviškas prekes

Kaip pastebėjo LR konsulato Kaliningrade darbuotojai, šios srities gyventojai savotiškai myli lietuvius. Netgi labiau nei lenkus, kurie kartu su mūsų šalimi yra didžiausi investuotojai į šį kraštą.
"Jei parduotuvėje būtų dvi identiškos, lygiai tiek pat kainuojančios plytos, bet viena - lenkiška, o kita - lietuviška, kaliningradietis rinktųsi pastarąją, nes yra tokia nuomonė, kad lietuviška produkcija yra kokybiškesnė", - įspūdžiais dalijosi V. Žalys.
Anot jo, norint įsigyti Kaliningrade veikiančių lietuviško kapitalo maisto pramonės įmonių produkcijos, į parduotuvę reikia eiti labai anksti ryte, nes ši produkcija esą tiesiog šluojama nuo prekystalių.
Kita vertus, vietiniai žmonės pripažįsta, kad nors Kaliningrado srities visuomenė ir žiniasklaida yra gana palanki Lietuvai, oficialios šio krašto valdžios pozicija negali būti priešinga centrinės Rusijos valdžios pozicijai, kuri, beje, neretai net stebina vietinius žmones.

Pardavėjos nesišypso

Kaliningrado miestas lietuvio akiai atrodo lyg būtų atsilikęs mažiausiai dešimčia-dvylika metų.
Visų pirma tokiam įspūdžiui įtakos turi nesibaigiančios neaišku kuo prekiaujančių kioskų eilės, tiesiog vidury gatvės sandorius atliekantys valiutų spekuliantai, ganėtina netvarka ir nešvara, taip pat paslaugų ir prekybos įstaigų personalas, kuris, kitaip nei pas mus, nėra itin paslaugus - nesišypso ir nesisveikina su klientais.
Bene didžiausia "atrakcija" - važinėti po Kaliningradą automobiliu. Net ir vietiniai gyventojai pripažįsta, jog šiame mieste beveik nesilaikoma eismo taisyklių. Vairuotojai suka, apsisuka ar važiuoja ne ten, kur galima, o ten, kur jiems reikia. Kita vertus, čia beveik nėra kelio ženklų, o gatvių būklė tik patvirtina, jog rusams reikia itin patvarių mašinų.
Tiesa, įspūdį apie šią sritį labai pagerina Kaliningrado prekybos uostas - nors ne toks pajėgus, kaip Klaipėdos, tačiau tvarkingas ir pilnas krovinių bei laivų prie krantinių.
Taip pat lietuvių akių nebadytų naujausios pasilinksminimų įstaigos. Ir ne tik dėl puikaus, su miesto vaizdu labai kontrastuojančio interjero, bet ir dėl kainų.
Būtent dėl jų nemažai lietuvių mėgsta savaitgalio poilsį Kaliningrade - pasilinksminimus naktiniuose klubuose, kur 100 gramų rusiškos degtinės kainuoja 40 rublių, t.y. apie 4,5 Lt (tiesa, importinių gėrimų kainos ne mažesnės nei pas mus), laiko praleidimą kazino, kurių šiame mieste yra 8 (mažiausias statymas prie kortų stalo - 100 rublių arba apie 11,5 Lt).
Nelabai prabangiame, bet pačiame miesto centre esančiame viešbutyje kambarys kainuoja apie 80 Lt per parą. Pietūs su alaus bokalu taip pat miesto centre esančioje kavinėje atsieina apie 10 Lt.