Kalbos komisija nešoks pagal politikų dūdelę

58 metų literatūrologo kandidatūra patvirtinta nepaisant opozicijos pasipriešinimo. Prieš balsavimą konservatoriai abejojo, ar apskritai reikalinga tokia komisija, kuri, pasak Gabrieliaus Landsbergio ir Irenos Degutienės, yra tapusi ne ekspertine, o politine organizacija. Ypač konservatorių netenkino Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pasirinkta komisijos pirmininko kandidatūra dėl A.Antanaičio veiklos portale „Alkas.lt“. Liberalė Aušrinė Armonaitė piktinosi, kad minėtas portalas „pusę Seimo“ dėl jo laikysenos lietuvių kalbos atžvilgiu yra išdėjęs į šuns dienas.

- Prieš savaitę, kai prisistatinėjote Seime, jus provokavo konservatoriai reikalaudami išdėstyti savo poziciją dėl tų trijų raidžių Q, W ir X. Jūs neišsidavėte turbūt ne dėl to, kad neturite tvirtos nuomonės? - „Vakaro žinios“ paklausė naujojo VLKK pirmininko.

- Mane provokavo ne tik konservatoriai, o visos frakcijos. Tačiau aš nesakau nei taip, nei ne, nes visuomenė yra suskilusi į dvi puses ir į šį reikalą žiūri labai skirtingai. Jeigu kandidatas į komisijos pirmininkus pasakytų savo poziciją, tai jau būtų laikoma spaudimu, visuomenės skaldymu ir kai kas iškart sakytų: štai būsimasis pirmininkas laikosi tokios ir tokios pozicijos, bet kuo ją gali pagrįsti. O aš manau, kad naujai komisijai dar reikės pasitelkti mokslininkus, ekspertus ir kalbos praktikus, kad mes vienokią ar kitokią poziciją užimtume turėdami tinkamus argumentus. Šiandien ta pozicija yra dar žalia. Aš geriau linkęs užimti taikomąją poziciją, o tik paskui paaiškinti komisijos priimtą sprendimą.

- Kaip manote, kas grėstų lietuvių kalbai įvedus tas tris raides?

- Pasvarstyti galime, bet argumentuotų atsakymų aš duoti dabar negaliu, nes tą turi aiškinti konstitucinės teisės specialistai, galbūt net ir iš dalies sociologai, statistikos specialistai. Pirmiausia mes nežinome, kiek atsirastų artimoje ateityje žmonių, kuriems reikėtų tų trijų raidžių pasų pirmuose puslapiuose. Mes tik žinome, kokia yra migracija ir kaip Lietuva tuštėja. Bet mes nežinome, kada į Lietuvą plūstels nauja imigracijos banga ir kiek tokių žmonių bus. Turbūt reikėtų pasvarstyti, kaip, jeigu mes priimtume tokį sprendimą, Rusija reaguotų latvių atžvilgiu ir ar mumis nepasinaudotų spausdama Latviją. Galėtų būti įvairių variantų. Geriausia būtų, jeigu mes elgtumėmės labai atsargiai. Jeigu tų raidžių iš tikrųjų reikia, tai turėtume atsakyti į klausimus, kodėl jos mums nepakenks. Aš būsiu lankstus ir priimsiu pagrįstą nuomonę, nes šiandien nesu fanatiškai užsispyręs nei vienos, nei kitos pusės atžvilgiu.

- O ką tos trys raidės išsprendžia lenkams, jeigu mes neįvedame jų naudojamų Ę ar perbrauktos L? Jie vis viena liks nepatenkinti.

- Jūs mane jau provokuojate, bet tų dalykų reiktų klausti pačių lenkų, jeigu jie to nori. O mes kalbame apie lietuvių kalbą ir apie tris lotyniškosios abėcėlės raides. Aš vis dėlto būčiau linkęs šį klausimą nuo lenkų atsieti. Nors pačių lenkų dalis sako, kad jiems tai reikalinga, aš atsieju. Komisijos reikalas yra rūpintis lietuvių kalbos saugojimu, puoselėjimu ir žiūrėti, kas yra lietuvių kalbai naudinga ar žalinga. Lenkai, jeigu jie turi interesą, gali atvirai, oficialiai ir aiškiai tai išsakyti.

- Ar normalu, kad nors ir yra Valstybinės lietuvių kalbos įstatymas, tačiau Vyriausiasis administracinis teismas įsako pase užsieniečių pavardes rašyti originalo kalba?

- Man tai irgi atrodo keistai. Dėl to mes artimiausiomis dienomis susitiksime su Kalbos inspekcijos vadovybe, šitą klausimą aptarsime, susidarysime galutinį aiškų vaizdą, kas vyksta. Tada nutarsime, ką daryti. Dabar bijau kalbėti, ko konkrečiai turėčiau imtis.

- O ar nebūtų geriausia ir teisingiausia, jeigu tiek aistrų keliančius ir visuomenę priešinančius valstybinės kalbos klausimus Tauta spręstų referendumu?

- Toks pasiūlymas visai įdomus, bet klausimas, ar kas nors Lietuvoje šiandien pajėgus surengti referendumą, t.y. surinkti tiek parašų.

Referendumo pasiūlymas, manyčiau, greičiausiai reikštų, kad niekas nekinta. Sunku patikėti, kad šiais laikais jis galėtų įvykti. Referendumas sunkiai įgyvendinamas dalykas ne tiktai šiuo, o vos ne visais klausimais.

- Įteisinus asmenvardžių rašybą asmens dokumentuose lotyniškais rašmenimis, ko gero, daug kam tektų mokytis skaityti iš naujo. O, tarkime, originalo kalba parašytas prancūzų pavardes išvis būtų sunku perskaityti.

- Tiesą sakant, priklausytų nuo asmens raštingumo lygio. Tos trys lotyniškos abėcėlės raidės didelių problemų nesudarytų. Manau, raštingi žmonės perskaitytų. Bet klausimas, ar to iš viso reikia. Aišku, sunkiau būtų perskaityti ne tik prancūzų, bet ir anglų pavardes. Bet jeigu prancūzas ar anglas norės būti Lietuvos valstybės piliečiu ir turėti pasą su savo originalia pavarde, jis turės susitaikyti, kad dalis lietuvių galbūt jo pavardę perskaitys šiek tiek sunkiau. Tai jau būtų jo pasirinkimo reikalas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“