Kaip pavyti Ventspilį arba aplenkti Druskininkus

Vienas iš senų Klaipėdos skaudulių - miesto sezoniškumas. Kodėl žiemos metu uostamiestis tampa nepatrauklus ne tik svečiams, bet ir patiems klaipėdiečiams? Ko trūksta, kad Klaipėda atgimtų ir pasivytų tos bėdos atsikračiusius Druskininkus ar Ventspilį?

Į šiuos ir kitus klausimus prie "Vakarų ekspreso" apskritojo stalo atsakymų ieškojo VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė, miesto Tarybos narė Alina Velykienė, asociacijos "Mano miestas Klaipėda" prezidentas Kazys Paulikas ir Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos pirmininkė Eugenija Odebrecht.

Nėra krypties

Kodėl uostamiestį, antrą pagal svarbą Lietuvoje miestą, pralenkė kad ir Druskininkai, sugebėję tapti traukos centru ištisus metus? Kas pas mus miega - valdžia ar verslas?

A. Velykienė: Kai vienoje televizijos laidoje pamačiau, kaip degė Druskininkų vicemerės akys, kai ji kalbėjo, kokiomis dar paslaugomis ir pramogomis būtų galima pritraukti žmonių, kai sužinojau, jog Druskininkų valdžia nori turėti savo oro uostą, man buvo skaudu. Klaipėdos valdžios pozicija - didžiuliai, grandioziniai projektai, keliai, krantinės. Bet jie neneša pridėtinės vertės. Nekuriamos papildomos paslaugos. Tarp Druskininkų ir Klaipėdos valdžios požiūrio į miesto patrauklumo didinimą yra didelė takoskyra.

Diskusijos dalyviai (iš kairės) R. Savickienė, E. Odebrecht, A. Velykienė, K. Paulikas

E. Odebrecht: Verslas negali padaryti visko vienas. Valdžios pritarimas ir geri norai, palaikymas - būtinas. Jeigu miestas, šiuo atveju kalbu apie Klaipėdą, turi 11 strateginių krypčių, vadinasi, strategijos nėra. Juk negalima laukti, kol ateis investuotojas ir galbūt pataikys į vieną iš tų planų. Užtaisas, kaip daryti miestą patrauklų, ateina iš valdžios. Taip ir Druskininkuose yra. O verslas uostamiestyje yra pasiruošęs. Kur kvepia grąža, ten jis ir investuos. Sezoniškumo mes vargu ar išvengsime. Nuo jo net sostinė kenčia. Kalbėti reikėtų apie tai, kad Klaipėdoje nėra ko rodyti atvykstantiems turistams. Paradoksalu, kai senamiestyje vyno atsigėrę užsieniečiai manęs klausia, tai kur tas tikras gyvenimas pas jus verda, kur linksminasi žmonės?

K. Paulikas: Užsukus į Druskininkų savivaldybę iškart galima pajusti, kas ten yra kitaip. Meras užkaičia kavos, sukviečia visą komandą. Jeigu vietos verslininkui kyla problema, Druskininkų valdžia ją imasi spręsti greitai, kad neliktų jokių nesusipratimų. O kaip anksčiau buvo Klaipėdoje - svetimą investuotoją sutikdavo kaip Dievą, tuo metu vietinį verslininką - kaip menką smulkmę. Dabar tapome visi lygus, bet tai esmės nekeičia. Neturime aiškios, konkrečios krypties, kur mums eiti, kokia uostamiesčio strategija. Ji vis perrašinėjama, o kai krypties nėra - stovime vietoje.

R. Savickienė: Sezoniškumą pas mus gali mažinti renginiai ir pramogos turistams. Ne tik į juos orientuotis reikėtų, juk miestiečiai taip pat neturi kur pramogauti. Aš esu prieš bet kokį Klaipėdos lyginimą su Druskininkais ar Ventspiliu. Pavyzdžiui, šis miestelis pasiima pinigus už uoste kraunamą naftą ir puikiai gyvena. Pas mus uosto ir miesto santykiai kitokie. Uostas - valstybinis, o ne municipalinis.

K. Paulikas: Palaukit! Kodėl mes, miestiečiai, negalime norėti naudos Klaipėdai iš uosto? Mes kvėpuojame blogu oru, pro mus keliauja kroviniai, juk ir naudos iš to turėtų būti. Gautus pinigus dėtume į atskirą katilą sportui, kultūrai, pramogoms.

Vandens parkas neišgelbėtų

Tai ko reikia, kad Klaipėda atgytų?

R. Savickienė: Vandens parkas Klaipėdos sezoniškumo problemos jau neišspręs. Turėtume problemų jį pasistatę. Reikėtų verstis per galvą, kad išlaikytume, galvoti, kaip žmonių pritraukti. Kiti miestai mus aplenkė, juk neprašytume už apsilankymą po 5 Lt, kai kituose miestuose prašo po 50 Lt. Klaipėdai reikia kažko tokio, ko neturi kiti.

A. Velykienė: Aš galiu pasakyti, ko reikia. Neturime kultūros objektų, skverų, galimybės su vaikais kur nors praleisti laisvalaikį. Kolegos, teigiate, kad uostas galėtų investuoti į pramogas, bet aš į savivaldybę žiūriu. Didžioji miesto biudžeto dalis yra pravalgoma, o apie investicijas į pramogas ar paslaugas net minčių nėra. Turime absoliučiai mirusį vadinamąjį poilsio parką. Yra padaryta galimybių studija - esą į jį reikėtų investuoti 5 mln. Lt. Netikiu, kad tiek daug reikia. Juk galima po truputį, mažais žingsneliais darbus daryti. Pasikartosiu - miesto valdžia žiūri į fundamentalius dalykus ir nuo miestiečio poreikių yra nutolusi visiškai. Krantinių rekonstrukciją padarė, o kad su vaikais ten pavojinga vaikščioti, ar kas pagalvojo?

E. Odebrecht: Ar kas nors iš čia sėdinčių kur nors matėte tokias krantines su tokiomis milžiniškomis investicijomis? Ar kur nors kitur taip neracionaliai naudoja lėšas, kaip pas mus?

K. Paulikas: Savivaldybėje rengiamas Klaipėdos senamiesčio gaivinimo planas. Vietos, kuri galėtų tapti traukos centru. Mūsų asociacijai sakoma, na, parašykit, ką siūlote, o mes pažiūrėsime. Kodėl negalime diskutuoti gyvai? Sulaukiau pažado, jog pakvies į posėdį asmeniškai. Bet nepakvietė, tiesiog nenorima bendrauti.

R. Savickienė: Klystate, yra kitaip. Komisijos senamiesčiui gaivinti posėdyje mes nutarėme išsiaiškinti klaipėdiečių poreikius, anketas išsiuntinėjome ir jas surinkę, susisteminę, kviesime verslininkus prie bendro stalo.

O patys verslininkai, be valdžios pritarimo ar palaiminimo, negali pasirūpinti miesto patrauklumu ne sezono metu?

R. Savickienė: Žinote, ko mums labai trūksta? SPA centrų, sanatorijų, poilsio namų prie jūros Melnragėje ar Giruliuose. Toliau - teatrai, sporto aikštynai, ta pati arena. Renginiai senamiestyje - jų nėra, o žmonės tikrai eitų. Pavyzdžiui, Ventspilyje, centrinėje vaikų žaidimo aikštėje, kiekvieną šeštadienį privaloma tvarka pasirodo mokyklos, rengia koncertus. Visi eina žiūrėti, nes savaitgaliais juk reikia kažkur išeiti. Kodėl pas mus dar nėra vadinamojo blusų turgaus?

K. Paulikas: Kad ir ką sugalvotume daryti, be miesto valdžios pritarimo ir leidimo neišsiversime. Lengva pasakyti - eik ir stovėk. Būtina suderinti, kokiu laiku klaipėdiečiai gali tai daryti, kad jų policija nevaikytų. Ir mokesčius rinkti kažkaip nesolidu būtų.

Ar ėjote su projektais pas merą, siūlėte, kaip įgyvendinti šią idėją?

E. Odebrecht: Pirmiausia prieš einant būtina nusistatyti, kas yra Klaipėda. Ar uostas, ar kurortas, ar miestas prie vandens, kuriuo patogu persikelti į Kuršių neriją. Asmeniškai aš įsitikinusi, kad Klaipėda žiemos metu būtų patraukli, jei atgaivintume senamiestį.

Vizijoje - ir bendruomenės aktyvumas

E. Odebrecht: Masei biudžetinių įstaigų skiriami milijonai. Šiandien jos groja, šoka ir dainuoja už savo uždarų durų. Kodėl jos negali išeiti į gatves ir parodyti, ko mokosi? Koordinuoti šią veiklą galėtų svarbios miestui įstaigos, pavyzdžiui, Turizmo ir kultūros informacijos centras, Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra. Miestiečiai nežino, ką ši agentūra apskritai veikia. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis teisingai ją pavadino lesyklėle, kuri už trijų dienų renginį lesa pinigus visus metus. Tai tegul miestas išskirsto funkcijas. Agentūra gali ieškoti pinigų, kurti programas, ieškoti socialinių partnerių. Turizmo informacijos centras galėtų užsiimti sklaida, važinėti į parodas ir rūpintis viešinimu. Mes, verslininkai, taip pat nesėdėtume rankų sudėję. Ir iš miesto nė lito prašyti nereikėtų! Jūros šventės organizatoriams taip pat būtų ką veikti. Tačiau bendras pastangas kažkam privalu koordinuoti. Paskelbtume konkursą ir išsirinktume. O ant verslo šunų nekarkime. Verslininkai ir taip moka milžiniškus mokesčius.

R. Savickienė: Papilsiu Klaipėdos verslininkams kritikos. Kalbu apie tuščius langus senamiestyje. Daug jų ir daugėja. Tie patys verslininkai nenori nuleisti nuomos kainų ir patalpos stovi po 2-3 metus nenaudojamos. Gal galėtų verslas tuščias patalpas menininkams laikinai perleisti, kol nuomininkus suras?

K. Paulikas: Pirma, Romena, su verslo atstovais reikia kalbėtis. Paprašėme, kad žemės nuomos mokestį sumažintų. Atsakė - privačiam verslui jokių išlygų. Tai kaip čia išeina? Juk verslininkui reikia mokesčius mokėti. Jis ir nemažina nuomos kainos. Kodėl turėtų tai daryti?

R. Savickienė: Tiems verslininkams, kurie tuščius langus laiko, mokesčius dar padidinčiau, kad galvoti pradėtų.

K. Paulikas: Tai kelkit!

A. Velykienė: Gal prisiminkim paprastą klaipėdietį, kuris šiandien niekam neįdomus. Jam ši tiesa paaiškėja tik išėjus iš daugiabučio laiptinės. Pasitinka šiukšlinas, nešienautas kiemas. O ką jau kalbėti apie pramogas!

R. Savickienė: Ne verslas ir ne valdžia gali visas tradicijas sukurti. Pavyzdžiui, Anglijos mieste Halifakse kasmet vyksta kalėdinės miesto eitynės. Žmonės patys daro sau šventę, jaučia pareigą eiti ir eina. Klaipėdiečiai gi laukia, kol kas nors kitas juos palinksmins. Bendruomenės iniciatyvumo trūksta.

Bet klaipėdiečiai buriasi į sąjungas, asociacijas, juk tai - taip pat iniciatyva.

E. Odebrecht: Taip, į bendruomenes buriamasi ne šiaip sau. Daug ką ir padarėme. Kiek namų perdažyta ir gatvės sutvarkytos. Gal ne taip, kaip norėta, bet buvo padaryta. Ne vienas renginys suorganizuotas. O kiek pagalių į ratus kaišė! Pabandyk, jei gudrus, leidimą renginiui gauti, tik tuomet sužinosi, ką tai reiškia!

Vietoje epilogo

Miesto valdžia, Klaipėdos meras - blogi, verslininkai prisijungtų, bet su jais nesikalbama. Ką daryti? Kokią išeitį matote ir ką siūlote?

A. Velykienė: Visos iniciatyvos savivaldybėje yra gesinamos. Ar normalu, kai reikia eiti pas merą, nusilenkti ir prašyti, nors darai tai ne dėl savęs, o dėl miesto. Šiandien Klaipėdai vadovauja vyresnioji karta, kurios poreikiai kiti. Klaipėda turėtų rūpintis skirtingų amžiaus grupių žmonės, kuriems akys dar dega noru veikti. Dabar didinami valdininkų departamentai, kuriama nauja savivaldybės struktūra, o kas žmogui iš to? Nieko! Bet padaryti įmanoma viską. Kalbėti apie uostamiesčio problemas nuolat, eiti ir siūlyti, net tuomet, kai atsimuši kaktą į sieną, apsisukti ir vėl eiti.

E. Odebrecht: Jei būsi atkaklus, nenuleisi rankų kelerius metus, eisi, aiškinsi, motyvuosi, šantažuosi, mainysi sprendimus į kažką, tuomet tau arba tavo žmonių grupei padarys išlygą, sakydami "duokim jai tą gabalą, tegul atstoja". Tik bėda, kad nori atsikratyti, o ne pamąsto, jog taip reikia ir tai gali būti naudinga visam miestui.

K. Paulikas: Negalime dejuoti, kad vanduo stovi. Galų gale svarstomas senamiesčio atgaivinimo planas, nors 4-5 metus jo niekas nejudino. Klaipėdiečiai buriasi į organizacijas ir juos jau pradeda girdėti. Žiniasklaida - didžiulė jėga. Žurnalistai - tos pačios klaipėdietiškos bendruomenės dalis. Viešumas juk taip pat žingsnis, žodis, į kurį įsiklausoma. Reikia visų pusių noro.

R. Savickienė: Visų pirma kalbėkime apie Klaipėdos vardo viešinimą užsienyje tam, kad apie mus apskritai sužinotų, o jau vėliau - kad norėtų aplankyti. Bilbao uostas kažkada buvo visiškai nepatrauklus, kol nepasistatė Gugenheimo muziejaus. Nuo tos dienos laivai plaukia pas juos be pertraukų. Miniatiūrų parko idėja uostamiesčiui taip pat "limpa". Visada sakiau ir sakysiu - mažais žingsneliais į priekį. Pasodins kiekvienas klaipėdietis po gėlę - ir miestas jau taps patrauklesnis. Šiuo metu pamatykime, išgirskime ir jaunimą, jie be naudos sau dega noru veikti. Ateina grupelė į centrą ir klausia: - "Norim tokį renginuką daryti, ar galit paviešinti?" Žinoma galim, tik ateikit.

Vaida JUTKONĖ