Kaip gyvena buvę parlamentarai? Artūras Paulauskas: Dabartinė politika, neabejoju, keisis

Kas pirmas? Artūras Paulauskas. Jo veidas turbūt pažįstamas kiekvienam Lietuvos gyventojui. Savo karjerą pradėjo teisės sistemoje, 1990-1995 metais buvo generaliniu prokuroru. Nuo 1997 metų politikui yra tekę išbandyti aukščiausių šalies postų kėdes: Seimo pirmininko, laikinojo prezidento, ministro. Šiandien buvusio Seimo nario A.Paulausko vizitinėje kortelėje vėl puikuojasi įrašas - advokatas.

- Kaip po politikoje praleistų 20 metų atrodo Artūro Paulausko, ne politiko, gyvenimas?

- Šiuo metu atnaujinau savo, kaip advokato, narystę bendrijoje ir esu praktikuojantis advokatas. Mano profesija yra teisininkas, darbą aš pradėjau teisės sistemoje - prokuratūroje, o ir advokato duonos man yra tekę valgyti jau kelis kartus. Pirmą kartą, kai išėjau iš prokuratūros, kitą kartą - kai išėjau iš Seimo. Tad man tai ne naujiena.

Žinoma, teisė yra dinamiškas procesas. Tad reikia atnaujinti žinias, daugiau skaityti, pasidomėti praktika. Bet visa tai tikrai yra įdomu. Ir net būtina. Juolab kad tapęs teisininku aš tikiuosi niekuomet nekeisti šios profesijos, ji jau yra mano gyvenimo dalis.

- Buvo ir kitų darbo pasiūlymų?

- Buvo visokių, bet gal ne tokių, kad juos priimčiau. Žinoma, dabar man būtų sunku pradėti darbą kokioje nors įstaigoje einant žemas pareigas ir galvoti apie karjerą ir savo gyvenimo kokybės gerinimą. Advokato darbas man patinka todėl, kad esi pats sau šeimininkas, taip pat ir savo laiko, savo finansų. Jeigu dirbi daugiau, daugiau ir uždirbi, jei nori dirbti mažiau, mažiau ir uždirbi. Laisvos profesijos privalumas - neturėti didelių viršininkų, kai nereikia atsiklausti, kaip ir ką šiandien turi daryti.

- Pavyksta uždirbti daugiau nei Seimo nario atlyginimas?

- Pradėjau praktiką tik nuo sausio pradžios, tad negalėčiau konkrečiai pasakyti. Bet manau, kad pradėjus dirbti visu pajėgumu pragyvenimui tikrai užteks.

- Kol kas gelbsti neperrinktiems Seimo nariams mokama išeitinė kompensacija?

- Taip, gavau šią išmoką. Pasinaudodami šiais pinigais su šeima važiavome atostogauti.

- Atsiradus daugiau laisvo laiko, pasikeitė laisvalaikis, atsirado naujų pomėgių?

- Gal kai kam laiko ir atsirado, o kai kam sumažėjo. Gyvenu savo gyvenimą, nieko išskirtinio, mane tai tenkina. Dabartinis darbas nėra toks, kuris tave įkinko. Seime nuolat vyksta posėdžiai, komitetų pasitarimai, komisijos. Viskas tau surašyta konkrečiai ir aiškiai keturioms dienoms per savaitę. Gal tik penktadienis paliktas savieigai. Visa kita suplanuota ir surašyta, tad nėra daug alternatyvų ar didelės laisvės savarankiškai ką nors daryti.

- Ar ryšiai su partijos nariais ir kitais kolegomis nenutrūko?

- Neseniai buvau nuvažiavęs vienas į renginuką. Šiaip daugiau bendrauju su vilniečiais, bet labai aktyvus partijos narys jau nesu. Turbūt atėjo permąstymo laikas. Mano nuomone, šiuo metu politikoje vyksta dideli pokyčiai. XXI amžiuje politinis procesas, kuris buvo XX amžiuje visiems suprantamas ir siekiamas, keičiasi ir labai sparčiai. Man atrodo, kad tam apmąstyti ir suprasti reikia laiko. Tad dabar bandant vėl nerti į politiką man reikėtų atsakyti sau į labai daug klausimų, iš kurių svarbiausias - kokia dabar turėtų būti politika.

- Kuo ji pasikeitė nuo to laiko, kai 1997 metais žengėte į Lietuvos politinį gyvenimą?

- Gal tais 1997 metais, kai dalyvavau prezidento rinkimuose, mes ir buvome arčiausi politikos, bet gaila, kad tuo metu buvo tiesiog per anksti. Paskui mes tarsi perėjome prie tradicinės politikos, kuri yra ir dabar ir kuri yra suprantama dabartiniam politiniam elitui. Tad aš manau, kad partinė sistema patirs didžiulių pokyčių.

- Ar tai reiškia, kad partijų turi mažėti?

- Ir dabar daugelis partijų yra tapusios tokiu draugų klubu, į kurį visi susirenka, pašneka, pasiskundžia, pabendrauja kaip geri draugai. O politikams, matyt, reikės suvokti, kad šiemet Europoje vyksta labai svarbūs įvykiai: rinkimai Prancūzijoje, Vokietijoje, Olandijoje. Juos bus įdomu stebėti. O ką kalbėti apie JAV, kurios politikoje, sakyčiau, įvyko revoliucija. Tad dabar labai svarbu, ar mes suvoksime ir kartu keisimės, ar liksime tokie, kokie esame.

- Kaip iš šalies vertinate naujos valdžios pirmuosius žingsnius?

- Aplanko „deja vu“ jausmas, primenantis laiką, kai mes 2000-aisiais atėjome į Seimą. Tuomet irgi buvome jauni, neapsiplunksnavę. Buvo labai panašus požiūris ir daužymas. Mums irgi reikėjo laiko susivokti, išmokti bendrauti su žiniasklaida, o tai užtrunka.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"