Kada, jei ne prieš rinkimus, skelbti apie aferas?

Lietuvoje už valstybės praskolinimą, milžiniškus nuostolius nesodinama. Teisinamasi, kad kolektyvinės atsakomybės būti negali. Neva yra atsakomybė prieš rinkėjus, jie už klaidas politikus ir baudžia. Tačiau Seime laikinųjų komisijų atliekami tyrimai dėl skandalingų „Snoro“ įvykių, galbūt nusikalstamo švaistymo stambiu mastu energetikos sektoriuje stabdomi. Kad... nepaveiktų artėjančių rinkimų rezultatų.

Jei su aferomis susijos politinės grupuotės būtų paskelbtos prieš rinkimus, matyt, radikaliai nulemtų rinkėjų pasirinkimą. Kodėl politikai stengiasi viską bent laikinai užglaistyti? Kartu su europarlamentaro mandatu 5 metams suteikiama ir neliečiamybė. Ir su šalies prezidento pasu tokia pat neliečiamybė dovanojama. Nei teisėsauga, nei rinkėjai nepalies.

Atidėta, pratęsta iki naudingų laikų

Vakar Seimas patvirtino energetikos reikalus tyrusios Artūro Skardžiaus vadovaujamos laikinosios komisijos išvadas. Tiesa, ne visas. Pritarta tik 20 išvadų iš 21 planuotos.

Dėl išvados, susijusios su suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalu Klaipėdoje, Seimas darbą pratęs. Žmonės gal tik po rinkimų išgirs atsakymus, kodėl SGD terminalas kainuos brangiau, nei galėjo kainuoti. Dėl kokių priežasčių ir kieno iniciatyva į gamtinių dujų kainą įtrauktos suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudos, kodėl AB „Klaipėdos nafta“ įsipareigojo už plaukiojančios suskystintų gamtinių dujų saugyklos nuomą mokėti 492 tūkst. litų per dieną, neatsižvelgiant į tai, ar ji bus naudojama.

Panašiai buvo ir su „Snoro“ laikinąja tyrimo komisija. Ji darbą baigė Seimui taip ir nepatvirtinus galutinių jos išvadų.

„Respublika“ politikų klausė, kada, jei ne dabar, visuomenė sužinos valstybinių aferų „herojus“.

Dėl SGD kaltų nėra

Premjeras Algirdas Butkevičius dienraščiui tvirtino, kad ne Seimas turi pirštais baksnoti į kaltuosius, o teisėsauga. SGD terminalo statybų istorijoje Vyriausybės vadovas apskritai kaltųjų neįžvelgia: „Kas kaltas ir kodėl, gali pasakyti tik teismas ir prokuratūra. Suskystintų gamtinių dujų terminalas jokiu būdu negali tapti politinių diskusijų objektu. Visiškai neteisinga aiškinti, kad buvo kokie nors teisiniai pažeidimai. Objektas turi būti kuo greičiau pastatytas, o jei yra klaidų, reikia išsiaiškinti, kokio lygio tos klaidos. Aš esu įsitikinęs, kad dujų terminalas yra statomas tvarkingai ir atsakingai, viskas ten bus gerai. Tačiau tai tapo politinių spekuliacijų objektu“.

Kaltų iš tiesų nėra? Apie tai A.Butkevičius kalba puse lūpų: „Galiu pasakyti, kad tam tikrų klaidų buvo padaryta, bet tos klaidos ištaisytos laiku ir jos neatnešė valstybei finansinės žalos“.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, vakar užkalbinta „Respublikos“ žurnalistų, ėmė teisintis didžiuliu užimtumu ir nėrė neatsisukdama. Kas gali būti svarbiau už milijardinę žalą valstybei (rinkėjams)? Svarbiau - vos ne kasdienės kelionės susitikimams su rinkėjais, savęs paliaupsinimais ir prezidentės pakeiksnojimais.

O konservatorių, kuriems vakar Seime pažerta nemažai kaltinimų dėl praėjusią kadenciją vykdytos energetikos strategijos, atstovė buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė „Respublikos“ žurnalistų baidėsi. Gal nieko keisto, kai „Snoro“ istorijoje vis linksniuojamas jos sūnus Gediminas Degutis?

Rinkėjai klausia, bet nėra ką atsakyti

Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas neatsakė, kodėl rinkėjai neturi teisės prieš rinkimus (prezidento ir Europarlamento) sužinoti, kokie politikai visuomenei ant sprando užkorė milijardinę naštą. Kažkodėl jis siūlė palaukti tyrimų pabaigos: „Aš manau, kad visuomenė anksčiau ar vėliau sužinos. Tik reikia sulaukti tyrimų pabaigos. Jei kalbame apie energetikos strategiją, medžiagos labai daug, bet atsakymai bus duoti. Mes visada susitikdami su rinkėjais gauname klausimų, kada kas atsakys už padarytus blogus darbus, už valstybei padarytus nuostolius. Mūsų visada to klausiama. Čia turbūt toks pirmas kartas, kai komisija aiškinasi praėjusios Vyriausybės padarytus darbus“.

V.Gedvilas neslėpė, kad rinkėjai jo dažnai klausia ir dėl „Snoro“ aferos, bet šiuo klausimu Seimo vicepirmininkas neturi ką atsakyti: „Aš pats norėčiau žinoti kaltuosius ir atsakymus, kodėl bankas buvo likviduotas, kodėl tokiu būdu atskirtos paskolos. Kyla įtarimų, kad viskas buvo daroma taip, kad skandinaviški bankai neturėtų konkurencijos. Labai daug neskaidrumo. Bet, kaip matome, komisijos išvadų nėra priimtų. Aš dažnai keliauju po visą Lietuvą ir dėl „Snoro“ žmonės visuomet klausia, nes nesupranta, kodėl bankas buvo uždarytas. Sutinku, kad reikia žmonėms duoti aiškų atsakymą, juo labiau kad už tokius didelius pinigus buvo samdomi užsienio ekspertai. Tik tuos atsakymus mums surasti, kaip matote, nelengva“.

Tai kodėl Seimas neskubina tokio svarbaus tyrimo iki rinkimų? Atsakymo į šį klausimą neišgirstame.

Kaltieji jau nurodyti

Algirdas Sysas, Seimo pirmininkės pavaduotojas, mano, kad kaltieji energetikos aferose jau įvardyti: „Viskas elementaru. Viskas aišku, kas buvo ministras, kam buvo sukurta Energetikos ministerija. Mes sakėme, kad tikrai jos kurti nereikia, kad gali susitvarkyti Ūkio ministerija, bet, deja, ji buvo sukurta. Sakyta, kad nereikės papildomai pinigų, o per tą laiką išaugo darbuotojų skaičius, ministerija išsiplėtė. Duosime prokuratūrai darbo. Kaltieji turėtų atsakyti ne tik rinkėjams, bet ir kitokia atsakomybė turėtų tekti tiems, kas viršijo įgaliojimus ir pažeidė įstatymus. Seimas nuspręs, ar bus kreipiamasi į teisėsaugą. Deja, Lietuvoje bandoma prisidengti kolektyviai, kad niekas nekaltas“.

O dėl „Snoro“ istorijos herojų atskleidimo dabar, o ne paskui A.Sysas nebuvo toks tikras.

„Anksčiau ar vėliau viskas tampa vieša, kas po kilimu paslėpta. Anksčiau ar vėliau kas nors ras galus ir paskelbs. Pagrindiniai herojai tikrai bus žinomi. Jau žinome vieną „draugą“, kuris viskam vadovavo (Nilą Kuperį (Neil Cooper) - red. past.), o dabar nenori grįžti ir papasakoti tyrėjams“, - sakė jis.

Tačiau kaip žmonėms jaustis, kai prieš rinkimus jie taip ir nesužino, kas ir su kieno pagalba galbūt galėjo atsiimti lėšas iš bankrutavusio banko? A.Sysas įsitikinęs, kad dėl visų savo abejonių rinkėjai gali paprasčiausiai pasitikrinti internete: „Rinkėjai puikiai žino daugelį kandidatų. Jie ne iš mėnulio atskrenda. Per 23 metus galima puikiai išstudijuoti kiekvieno biografiją ir pasakyti, ką blogo padarė ar nepadarė. Reikia vadovautis ne gandais, apkalbomis, mitais, o faktais. „Google“ ar kita paieškos sistema visagalės - ir apie mane viską pasakys...“

Žada tik moralinį pritarimą

Jaroslavas Narkevičius, Seimo pirmininkės pavaduotojas, tegalėjo pasakyti, kad jo frakcija (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija) yra už viešumą. Palaiko visas viešinimo iniciatyvas, bet patys jomis neužsiima.

„Aišku, kad mes už tai, jog visuomenė sužinotų kuo greičiau. Mes už skaidrumą ir už tai, kad kuo skubiau viskas būtų paviešinta. Yra ne tik „Snoro“ ir energetikos istorijos, bet ir daugiau. Mes palaikome visas iniciatyvas, kurios veda link paviešinimo. Aš tik nenorėčiau, kad tai taptų rinkiminio reklamavimosi dalyku, o po rinkimų viskas užgestų. Tyrimai vyksta savo eiga, o žmonės turi atsirinkti“, - kalbėjo jis.

Bet juk geriau, kad rinkėjai dabar sužinotų apie juodus darbus, o ne tada, kai kaltininkas įgis neliečiamo europarlamentaro mandatą. Be komentarų...

Kitas Seimo pirmininkės pavaduotojas Petras Auštrevičius aiškino, kad žmonės gali nubalsuoti ir visko nežinodami, mat dalis informacijos gali būti tiesiog politiniai plepalai: „Turi būti objektyviai įvardytos visos aplinkybės, galbūt atitinkami sprendimai, kurie buvo daromi valdžios lygiu. Man, kaip politikui, svarbu, kad visuomenė turėtų objektyvią informaciją. Manau, visuomenė Lietuvoje pakankamai sąmoninga, kad atsirinktų tą informaciją - kuri yra aiškiai politinio pobūdžio, o kuri ne. Aš manau, kad žmonėms reikia duoti patiems spręsti“.

Bet kodėl prieš rinkimus Seimas stabdo, lėtina aferas tiriančių Seimo komisijų darbą? Atsakymo irgi nėra.

Pesimistinis požiūris

Andrius Mazuronis, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, Europos reikalų komiteto narys, mano, kad nieko žmonės greit nesužinos. Jo įsitikinimu, kaltuosius turi nustatyti teisėsauga, o Seime tam ne vieta.

„Galiu pasakyti, kad visuomenė nesužinos tų kaltųjų, visuomenė sužinos tik tai, kad Lietuvos Seime yra labai daug aktyviai politikuojančių Seimo narių, siekiančių vienokių ar kitokių interesų. Aš tikiuosi ir tikiu, kad Lietuvos Respublikoje kaltuosius nustatinėja ir nustatinės Generalinė prokuratūra, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, o ne politikai Seime. Man atrodo, kad tas priešrinkiminis laikotarpis nesuteikia pagrindo tikėtis kokių nors sąžiningų ir objektyvių išvadų - tiek iš vienos pusės, tiek iš kitos. Ir dėl „Snoro“ nieko taip greitai nesužinos. Tai, kad ten vyko, švelniai tariant, visokių perturbacijų, puikiai rodo ir prokuratūros pateikti įtarimai N.Kuperiui. Per daug dideli pinigai ten figūruoja, kad visuomenė sužinotų, kas iš tikrųjų vyko“, - kalbėjo politikas.

Eligijus Masiulis, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas, buvo tokios pat nuomonės.

„Manau, kad geriausia tokius tyrimus vykdytų institucijos, kurios turi gebėjimus ir įgaliojimus. Galvoje turiu prokuratūrą, kitas ikiteisminio tyrimo institucijas, nes Seime vykdomi tyrimai, norime ar nenorime, turi politinį atspalvį. Juk niekada nebuvo jokios komisijos, kuri tirtų dabartinės Vyriausybės veiklą. Tos komisijos dažniausiai būna tam tikro politinio revanšo siekis. Gerai, kad tie tyrimai vyksta, bet jie turi politinį atspalvį. Aš nemanau, kad žmonėms nuo to aiškiau“, - savo požiūrio į parlamentinius tyrimus neslėpė E.Masiulis.

Tačiau kodėl prieš rinkimus politikai užsinori nieko nesiaiškinti?

„Nesakau, kad prieš rinkimus reikia tylėti, bet tų rinkimų Lietuvoje labai daug. Šiemet vieni, kitais metais - savivaldybių rinkimai. Rinkimai atneša papildomų emocijų į įvairių dalykų svarstymą, - sakė politikas. - Aš tikrai už tai, kad visuomenė viską apie politikus žinotų - ir gerus, ir blogus darbus. Bet tai turi įvardyti teisėsauga, nes Seime vykstantys tyrimai nesuteikia juridinio pagrindo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Dar kartą pakartosiu, kad tai ne politikų, komisijų, o prokuratūros darbas“.

Jei su aferomis susijos politinės grupuotės būtų paskelbtos prieš rinkimus, tikrai radikaliai nulemtų rinkėjų pasirinkimą.