Ką karinės agresijos atveju daryti eiliniam piliečiui?

Diskusijos iniciatorių Seimo Liberalų frakcijos seniūnas sakė, kad Rusijos režimo agresijos Ukrainoje akivaizdoje žmonės labiau ėmė domėtis valstybės saugumu.

„Tačiau šiandien nėra sukurtos sisteminės schemos, kada kiekvienas žmogus kažkokios nelaimės ar agresijos atveju labai aiškiai žinotų, ką jam veikti ir kokios jo konkrečios funkcijos. [Reikia] pabandyti išsiaiškinti, ką reikia padaryti, kad tokia sistema Lietuvoje atsirastų, kad kiekvienas žmogus tai, ką labiausiai išmano ir labiausiai sugeba, galėtų realizuoti ir įgyvendinti, kada to iš tikrųjų reikia valstybei, jos gynybai“, – kalbėjo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.

Diskusijos dalyviai pasigedo institucijų tarpusavio koordinacijos ir visuomenės supažindinimo su pilietinės gynybos ir pasipriešinimo planais. Atsargos majoras Albertas Daugirdas teigia, kad tokiems galimiems atvejams, kai valstybei gali kilti pavojus, reikia ruoštis iš anksto.

„Pirmiausia [gali ruošti] mokyklos, po to visas spektras institucijų, pradedant jėgos struktūromis. Vienas iš variantų paruošti pilietinio pasipriešinimo instruktorius. Tai pats pigiausias būdas – paruoškime per institucijas 500 žmonių, kurie galėtų krizės atveju pradėti mokyti arba skleisti reikalingą informaciją tūkstančiams žmonių. Institucijos, kurios turėtų padėti tautai, piliečiams įeiti į tam tikrą sistemą, įgauti tam tikrų įgūdžių ir žinių, sakyčiau, per 20 metų neatliko savo funkcijų“, – teigia A. Daugirdas.

Prie Krašto apsaugos ministerijos yra įsteigtas Pilietinės gynybos centras. Vadovaudamasi Saulėlydžio komisijos rekomendacijomis ministerija iki mėnesio pabaigos turėtų apsispręsti dėl galimo šio centro panaikinimo.

„Mūsų pagrindinė misija yra kalbėti su mokyklomis ir su švietimo sistemos institucijomis, kad ugdymo procese atsirastų teigiamas požiūris į šalies gynybą. Pilietinio ugdymo vadovėlis yra parengtas 2012 metais. Ten nieko nepateko apie krašto gynybą arba pateko labai mažai.

Kai mes dabar kalbame, kad reikia naujo vadovėlio, sako, kad jau neseniai sutvarkytas. Dabar esame suplanavę parengti priedą prie to vadovėlio, bet tam reikia lėšų“, – sako Pilietinės gynybos centro prie KAM direktorė Danguolė Bičkauskienė.

Šiuo metu parengtų rezervo karių yra daugiau nei 300 tūkst. Jie karo atveju turi atvykti į nurodytus mobilizacijos punktus. Neparengtas rezervas – tai visi nuo 18 iki 55 metų vyrai. O norintys pasirengti karinei gynybai turėtų kreiptis į vietos gynybos štabus, priimami visi nuo 18 iki 38 metų.

„Studentams arba tiems, kurie turi aukštąjį išsilavinimą, yra jaunesniųjų karininkų vadų mokymai, kurie trunka 3 metus, paprastai vyksta savaitgaliais, juose įgyjama atsargos karininko kvalifikacija.

Taip pat yra Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba, kuri jungia nemažą dalį mūsų visuomenės, tikrai kviečiame prisijungti. Jau dabar nebegalime visų norinčiųjų priimti. Yra Šaulių sąjunga“, – sako Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vadas Danas Mockūnas.

Pastarąjį mėnesį į Vilniaus šaulių kuopą kreipėsi įstoti 50 piliečių. Penktadienį jie iškilmingai prisiekė Gedimino pilies bokšte. Tarp naujokų – politikai, verslininkai, teisininkai, ekonomistai, fizikai, elektronikos inžinieriai.