Judėjimas su atpažinimo ženklais

Savaitgalį Klaipėdoje vėl susibūrė Sąjūdžio laikais reiškęsi žmonės, kuriuos sukvietė Lietuvos piliečių sąjunga. Susibūrimo tikslas - padėti Vyriausybei ir Seimui suprasti, kad rinkėjų balsas yra šventas.

"Susirinkome todėl, kad mums visiems skauda. Prieš dvidešimt metų Sąjūdis pajėgė pasiekti pagrindinį rezultatą - nepriklausomybę. Tačiau, kaip matome, savo valstybėje nesugebam tvarkytis", - sakė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo narys Zigmas Vaišvila.  

Kitas šio klubo, įregistruoto 1998 metais, narys Bronius Genzelis kėlė klausimą: kokia gali būti nepriklausoma valstybė, kuri nieko nevaldo, o atsiklausia oligarchinių grupuočių, ką jie darys su vienais ar kitais valstybės strateginiais objektais? "Žinoma, jie nieko neatsako", - ironizavo B. Genzelis.

Naujo Jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkas advokatas Kęstutis Čilinskas pasakojo, kokią žalą valstybei padarė mažai viešintos sutartys dėl LEO LT steigimo - esą verslininkai, anot K. Čilinsko, pagal tas sutartis į valstybės biudžetą sugeba neįnešti nė cento, o savintis milijardinius pelnus. "Vyriausybės antikrizinis planas - dar viena duoklė tam pačiam LEO LT, kartu dar padidinant biudžeto skyles",- teigė jis ir išdėstė juridinius kelius, kuriais būtų galima siekti tų sutarčių panaikinimo.

Taip pat Sąjūdžio laikų aktyvistas kaunietis Algirdas Karčiauskas pažymėjo, kad Lietuvoje kol kas nėra jėgos, kuri galėtų susiremti su oligarchine santvarka. Tiek jis, tiek K. Čilinskas yra tos nuomonės, kad pavieniai pasisakymai ką nors keisti yra nepajėgūs. Valią turi pareikšti tauta.

"Valstybę statėme ant šleivų kojų", - sakė vienas iš Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio idėjų generatorių Vytautas Radžvilas. Pasak jo, prabėgęs laikas nuo nepriklausomybės atkūrimo suteikė patirties nebekartoti klaidų. Tik perspėjo dėl vieno - naujai kylantį judėjimą savo tikslams gali "įkinkyti" tos pačios oligarchinės grupuotės. "Šiam judėjimui reikalingi atpažinimo ženklai. Tad norintys prie jo jungtis tautiečiai privalės įtikinti nesą eiliniai Lietuvos gelbėtojai apsišaukėliai. Telkimės, bet telkimės protingai", - ragino V. Radžvilas.

Jaunieji klaipėdiečiai sueigoje taip pat tarė savo žodį: "Mes nenorime emigruoti, bet tokioje Lietuvoje, kokia ji yra šiandien, taip pat nenorime gyventi",- ryžtą jungtis prie kylančio judėjimo pareiškė jie.

Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo narys Alvydas Medalinskas kalbėjo apie viešųjų pirkimų "formulę", pagal kurią apsukrieji labai lengvai šildosi rankas ir storinasi pinigines. O tokiems sandoriams bandantiems priešintis žmonėms apsaugos įstatymo nėra.

Sueigoje kalbėję žmonės, be kita ko, išsakė nuomonę, jog toliau negalima leisti privatizuoti Lietuvos strateginių objektų ir reikia siekti panaikinti tokių objektų ankstesnes privatizavimo sutartis. Tai atsispindės ir priimtoje rezoliucijoje.

Sueigoje nuspręsta, kad Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo skyriui Klaipėdoje vadovaus Dionyzas Varkalis, o Jungtinio demokratinio judėjimo Klaipėdos padaliniui - Arūnas Trukanas. Sueigos dalyviai pildė anketas priklausyti vienam ir kitam judėjimams.

Ateinantį šeštadienį, vasario 14 d., 12 val., Vydūno mokykloje (Daržų g. 18) planuojamas dar vienas Jungtinio demokratinio judėjimo susitikimas, kuriame taip pat turėtų dalyvauti K. Čilinskas.

Z. Vaišvila: "Susirinkome todėl, kad mums visiems skauda. Prieš dvidešimt metų Sąjūdis pajėgė pasiekti pagrindinį rezultatą - nepriklausomybę. Tačiau, kaip matome, savo valstybėje nesugebam tvarkytis"

V. Radžvilas: "Šiam judėjimui reikalingi atpažinimo ženklai. Tad norintieji prie jo jungtis privalės įtikinti nesą eiliniai Lietuvos gelbėtojai apsišaukėliai. Telkimės, bet telkimės protingai"

Gražina JUODYTĖ