Jubiliejaus išvakarėse - kadrų krizė

Problema

Šiandien 20 metų jubiliejų minintis Klaipėdos priklausomybės ligų centras dėl menko valstybės dėmesio išgyvena kadrų krizę. Jei situacija ir toliau nesikeis, šio pobūdžio centrai Lietuvoje gali užsidaryti.

Taip vakar sukvietęs žurnalistus į spaudos konferenciją pareiškė šio centro vyriausiasis gydytojas Linas Slušnys. Tai ne pirmas viešas psichiatro pagalbos šauksmas. Nepaisant to, problema nesprendžiama.

"Balandžio 11 dieną mes, penkių priklausomybės ligų centrų vadovai, buvome pas sveikatos apsaugos ministrą Žilviną Padaigą. Tačiau tvirto atsakymo, kad artimiausiu metu kas nors pasikeis, neišgirdome, - sakė L. Slušnys. - Žadėjo atkreipti dėmesį, tačiau sprendimų priėmimas, sistemos perorganizavimas užtruktų metus ar dvejus, bet per tą laiką centrų gali nebelikti".

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad nerimauti vyriausiąjį gydytoją verčia specialistų krizė, susidariusi dėl to, kad centre, finansuojamame iš biudžeto, psichiatrų atlyginimai nuo dirbančiųjų viešosiose įstaigose skiriasi 30-40 proc. Vidutinis gydytojo atlyginimas (neatskaičius mokesčių) esąs 1380 litų. Tuo tarpu viešosios įstaigos Psichikos sveikatos centro specialistų atlyginimas bene dvigubai didesnis. Natūralu, kad specialistai išeina ten, kur jų darbas labiau vertinamas.

Šiuo metu iš trijų centre dirbančių psichiatrų du yra pensinio amžiaus ir bet kada gali nutraukti darbą. Jau dabar verkiant reikia priimti bent vieną naują specialistą. Iš viso centrui esą skirta 10 etatų, "užtektų turėti 6,5", o visą darbą atlieka keturi. Todėl tenka dirbti dvigubu krūviu - atidirbus poliklinikoje skubėti į du centro stacionarus, kuriuose gydomi priklausomi nuo alkoholio bei narkotikų asmenys.

"Mes, priklausomybės ligų specialistai, norime ir galime padėti visuomenei. Bet esame priversti kelti klausimą: "O gal mes jau nebereikalingi?" - sakė L. Slušnys.

Problemos, L. Slušnio nuomone, nebūtų, jei priklausomybės ligų centrai būtų viešosios įstaigos ir gautų finansavimą ne tik iš biudžeto, bet ir ligonių kasų. Tačiau bėda ta, kad dauguma centro pacientų yra socialiai nedrausti asmenys. Todėl realiausia šiuo metu išeitis sprendžiant problemą - didinti finansavimą iš biudžeto, kad psichiatrai gautų ne mažesnį atlyginimą nei tie, kurie dirba viešosiose įstaigose, kur didinant paslaugų įkainius keliami ir atlyginimai.

Konferencijoje dalyvavęs buvęs ilgametis įstaigos vadovas Aleksandras Slatvickis, praėjusių metų liepą perdavęs KPLC vadovo kėdę L. Slušniui, buvo optimistiškesnis: "Tikiuosi, jog Žilvinas Padaiga imsis ryžtingų veiksmų", - sakė jis. Tačiau pripažino, jog krizę KPLC juto pastaruosius keletą metų ir net trims sveikatos apsaugos ministrams buvo ją pristatęs. Deja, niekas nepasikeitę.

Prisiminęs KPLC atsiradimo istoriją A. Slatvickis suabejojo, kokią datą reikėtų laikyti įstaigos gimimo diena. 1986 metų balandžio 14-ąją Klaipėdos vykdomasis komitetas tik nusprendė įkurti narkologijos dispanserį. Tų pačių metų spalio 3-ąją jis buvo paskirtas šio dispanserio vadovu, spalio 4-ąją buvo priimti pirmieji darbuotojai, o lapkričio 17-ąją pradėjo dirbti ambulatorinis skyrius ir įstaiga tapo savarankiška.

Nepaisant kadrų krizės, KPLC šiandien per metus priima apie 1600 pacientų. Jie gauna ambulatorinę bei stacionaro pagalbą. Ligoninės skyriuose vienu metu gali būti gydoma 60 priklausomų nuo alkoholio bei 16 - nuo narkotikų asmenų. Besikreipiančiųjų į centrą žmonių vis daugėja.

Šiemet, KPLC 20-ųjų jubiliejinių metų proga numatė paskaitų ciklą visuomenei. Atvykti į Klaipėdą skaityti paskaitų jau sutiko profesorius Vytautas Landsbergis, generalinis policijos komisaras Vytautas Grigaravičius bei Klaipėdos universiteto rektorius profesorius Vladas Žulkus. Birželio 1-ąją, Tarptautinę vaikų dieną, savo mintimis apie dvasinę ekologiją pasidalins ir vaikų psichiatras L. Slušnys.

Taip pat numatytos konferencijos gydytojams, socialiniams darbuotojams bei slaugos specialistams.

Genovaitė PRIVEDIENĖ