J. Panka: visuomenė nebebijo Kovo 11-osios eitynių, ir pastangos jas drausti yra tuščios
"2008 metais buvo stichiškos eitynės, jų niekas neorganizavo, žmonės, jaunimas tiesiog ėjo. Buvo visokių provokacijų, kurios nuskambėjo per visą žiniasklaidą ir Lietuvoje, ir užsienyje. Nuo 2009 metų, kada Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga ir Lietuvių tautinis centras pradėjo organizuoti legalias eitynes, nė karto, aš pabrėžiu, nė karto, nebuvo jokių incidentų”, - tvirtino J. Panka.
J. Panka įsitikinęs, kad eitynės priklauso nuo pilietinės iniciatyvos ir negavus oficialaus leidimo, žmonės vistiek žygiuos.
Naujienų agentūroje ELTA pirmadienį surengtoje diskusijoje prie apskritojo stalo J. Panka retoriškai klausė, kam būtų naudinga, jei šiais metais eitynės būtų neoficialios, nederintos su policija, galimai atsirastų ir provokatorių.
"Gal tiesiog nuo 2008 metų jau praėjo tiek laiko, kad neišeina eksploatuoti tų 2008-ųjų nesusipratimų”, - svarstė J. Panka.
Nepriklausomybės Akto signataras Bronislavas Genzelis pabrėžė, jog tautinės šventės turi būti švenčiamos, o jų forma negali būti iš anksto reglamentuota. Signataras priminė, jog Konstitucija reikalauja tik vieno - tinkamai informuoti apie įvykį. Bet koks renginys, anot jo, stabdomas tik kilus grėsmei saugumui ar panašiai.
Diskusijoje dalyvavęs Nepriklausomybės Akto signataras Egidijus Bičkauskas sakė, jog Susirinkimų įstatymas reglamentuoja tik atstumus iki valstybinių pastatų, todėl savivaldybės veiksmai, anot jo, yra dirbtiniai.
„Jokios galimybės drausti (tautinio jaunimo eiseną. - ELTA) nematau", - teigė E. Bičkauskas.
B. Genzelis pabrėžė, jog pastaruoju metu užkliūva ne tik šitos eitynės, bet ir pats požiūris, kad žmogus tampa blogas, jei jam rūpi Tėvynė.
„Jei Lenkijoje pasakytų, kad esi nacionalistas, įsivaizduoju, koks dėl šito termino kiltų šurmulys. Jei buvo siekta atkurti savo valstybę, tai turim ją gerbti", - pabrėžė signataras.
B. Genzelis sakė norįs, kad tokios eitynės vyktų ne tik Vilniuje, bet ir kituose šalies miestuose, o Kovo 11-ąją pažymėtų ne valdžios institucijos, o žmonės.
Kalbėdamas apie pačią patriotinių eitynių reikšmę E. Bičkauskas sakė, jog lietuviai - nedidelė tauta, todėl eitynės, kaip vienas tautos savisaugos elementų, yra būtinas.
„Jei Lietuvoje būtų krizinė situacija ir reikėtų eiti į apkasus, neabejoju, kad didesnė dalis tų, kurie dalyvaus Kovo 11-osios eitynėse, eitų. Dėl kito pobūdžio eitynių dalyvių, kad ir kaip aš juos toleruočiau (...), abejoju, ar dažnas iš jų būtų tuose apkasuose", - sakė E. Bičkauskas.
Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila iškėlė klausimą, kodėl taip plačiai vartojama neigiamą atspalvį turinti nacionalizmo sąvoka, kai lietuvių kalboje puikiausią gerbtiną sąvoką - tautiškumas. Pasak jo, pats nacionalizmo, kaip sąvokos, eskalavimas padeda vykdyti neigiamą propagandą.
Jis taip pat pasigedo aukščiausių valdžios institucijų pozicijos dėl šių metų Kovo 11-osios eitynių.
„Kodėl tyli mūsų valdžia - ir Prezidentė, ir Seimas, ir Vyriausybė? (...) Turi būti valstybės pozicija, o ne toleruojami visokie išsišokimai ir išpuoliai prieš valstybę, kurie yra daromi per tokius renginius", - tvirtino Z. Vaišvila.
J. Panka pažymėjo, jog visus ketverius metus, kai jo atstovaujamas tautinis jaunimas organizuoja eitynes, informacija pateikiama vienpusiška ir kuriamas neigiamas šios organizacijos įvaizdis.
„Labai keista, kai žygiuoja, policijos skaičiavimais, su žygiuotojais ir su sveikinusiais žmonėmis apie tris tūkstančius žmonių 2012 metais, o rodo tik vieną (eisenos. - ELTA) dalį, kur žygiuoja atitinkama subkultūra, jaunimas su juodom striukėm, kerziniais batais, skustomis galvomis. Nors mes neatsiribojam nuo jokių žmonių (...), bet parodoma, kad štai šitie organizuoja", - pasakojo J. Panka.
Vis dėlto jis pabrėžė, jog tokios pastangos nedavė tikėto rezultato.
"Visuomenė nebebijo šitų eitynių, nebeįmanoma jų demonizuoti, tada reikia uždrausti, reikia įpilti alyvos į ugnį. Tai nenaudinga Lietuvai, nenaudinga Lietuvos patriotams, nei tai pačiai savivaldybei nebus naudinga”, - teigė J. Panka. (Simona Meidutė)
Rašyti komentarą