Įvardijo, kas grėstų klaidingą informaciją paskelbusiam žurnalistui

Jungtinėse Valstijose profesinių standartų nepaisymas trims CNN žurnalistams kainavo darbo vietą. Už didelę ar piktybinę klaidą atleidimas žurnalistui grėstų ir Lietuvoje, sako vyriausioji DELFI redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Tam pritaria ir 15min.lt portalo tyrimų skyriaus vadovas Šarūnas Černiauskas. „Jei būtų paleista melagingais teiginiais grįsta publikacija, toks žurnalistas turėtų krautis daiktus tą pačią dieną, kai tai paaiškėja“, – teigia jis.

Praėjusią savaitę JAV iš vienos garsiausių žiniasklaidos priemonių CNN pasitraukė trys tyrimų skyriaus žurnalistai. Vienas iš jų – Ericas Lichtblau, kuris 2006 m. gavo prestižinę Pulicerio premiją, skiriamą už geriausius žurnalistikos, literatūros arba muzikos darbus.

Žurnalistai pateikė prašymus atsistatydinti po to, kai CNN tinklalapyje pasirodė straipsnis, kuriame teigiama, kad vienas iš prezidento Donaldo Trumpo bendražygių prieš inauguraciją neva buvo susitikęs su vieno Rusijos investicinio fondo vadovu. Šį straipsnį CNN jau kitą dieną iš portalo pašalino kaip neatitinkantį profesinių standartų, mat jis buvo paremtas tik vienu anoniminiu šaltiniu.

Portalo DELFI vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė teigia, kad jai pasirodė keista, jog tokią patirtį turintys žurnalistai padarė tokią elementarią klaidą ir sako, kad situaciją reikėtų nagrinėti prezidento D. Trumpo ir CNN santykių kontekste.

„Normaliai tokie tekstai CNN praeina trijų skyrių patikrinimą – teisininkų, etikos standartų ir faktų tikrintojų. Šie žurnalistai buvo įspėti neleisti šio teksto, tačiau vis tiek jį išpublikavo. Žurnalistai žino tokį dalyką, kad net jei tu turi informaciją iš kažkokio anoniminio šaltinio, kuriuo labai pasitiki, vis tiek turi ją tikrinti, – portalui LRT.lt sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė. – CNN ir D. Trumpo santykiai nuo pat rinkiminės kampanijos yra labai įtempti, jie konfliktuoja, yra didelė trintis. Kiek žinau, tai nėra pirmi atsistatydinimai arba incidentai, susiję su informacija, kuria pasidalino šios kompanijos žurnalistai.“

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad D. Trumpas po šio incidento eilinį kartą savo „Twitter“ paskyroje apkaltino CNN melagingų naujienų skleidimu ir spėja, jog žurnalistai atsistatydino nenorėdami toliau eskaluoti konflikto tarp šios žiniasklaidos priemonės ir JAV prezidento.

Tačiau Lietuvos viešojoje erdvėje ši žinia beveik nesulaukė dėmesio. Naujienų portalo 15min.lt tyrimų skyriaus vadovo Š. Černiausko manymu, viena iš to priežasčių – kritęs pasitikėjimas žiniasklaida.

„Yra būrelis žmonių, kuriems galima pasakyti ironišką „ačiū“ už sugriautą pasitikėjimą Lietuvos žiniasklaida. Ir tas žemas pasitikėjimas – viena iš priežasčių, dėl kuri tokios istorijos įdomios tik labai mažai visuomenės daliai“, – sakė žurnalistas.

Jis taip pat sako, kad mūsų šalyje – mažas medijų raštingumas. „Žmonės neskiria pigaus skandalizmo nuo realių tyrimų, jau nekalbant apie tai, kad žiniasklaidoje vis dar pasirodo akivaizdžiai užsakytų publikacijų su išgalvotų žurnalistų vardais, kuriuos didelė dalis auditorijos priima kaip gryną pinigą“, – mintimis dalijosi Š. Černiauskas.

Grėstų atleidimas

Portalo 15min.lt tyrimų skyriaus vadovas Š. Černiauskas sako, kad jis su kolegomis prieš publikavimą stengiasi kruopščiai patikrinti visų istorijų tikslumą. Vis dėlto, jeigu būtų paviešinta neteisinga informacija paremta publikacija, žurnalisto lauktų rimtos problemos.

„Jei būtų paleista melagingais teiginiais grįsta publikacija, pavyzdžiui, kaip buvo „Lietuvos rytui“ su Lietuvos banko istorija, toks žurnalistas turėtų krautis daiktus tą pačią dieną, kai tai paaiškėja. Smulkūs netikslumai – kita situacija. Mes stengiamės visas savo publikacijas prieš publikavimą patikrinti maksimaliai. Jei po to paaiškėja, kad kur nors informacija buvo ne iki galo tiksli, nedelsdami patiksliname“, – kalbėjo žurnalistas.

DELFI vyr. redaktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė taip pat pripažįsta, kad už didelę klaidą galėtų grėsti žurnalisto atleidimas. Ji pabrėžė, kad jų portale tekstai trinami tik labai išskirtiniais atvejais.

„Žinoma, to žurnalisto niekas nepaglostytų ir jis turėtų tą darbą padaryti iki galo. Kaip mes elgtumėmės, ar mes tą istoriją trintume, ar netrintume, priklausytų nuo pačios istorijos. Žurnalistas galėtų gauti ir papeikimą, ir jeigu tai būtų ne pirmas kartas arba labai didelė ar piktybinė klaida, tada galėtų būti ir atleistas“, – teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Žiniasklaida perlenkia lazdą?

Praėjusią savaitę taip pat pasirodė Eurobarometro apklausos duomenys, kad Lietuvoje žiniasklaida pasitiki 46 proc. gyventojų, nepasitiki – 50 proc. ir dar 4 proc. neturi nuomonės. Pagal šį rodiklį Lietuva rikiuojasi 6-oje vietoje visoje Europos Sąjungoje.

Nors ES kontekste mūsų rodikliai gana aukšti, vis dėlto pusė gyventojų nepasitiki šalies žiniasklaida. Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktoriaus Deimanto Jastramskio teigimu, tokia apklausa neparodo nei visuomenės, nei žiniasklaidos būklės. Visgi jis įvardija du nepasitikėjimo šaltinius – tai žiniasklaida ir jos turinys bei pati visuomenė.

„Vieni žmonės nepasitiki, nes jie daug žino apie pačią žiniasklaidą ir jos virtuvę, bet tokių žmonių nėra daug. Kiti nepasitiki tiesiog subjektyviai, jiems taip tiesiog atrodo, jie net linkę apibendrinti kažkokius atskirus atvejus arba vertinti stereotipiškai. Gali būti labai įvairių priežasčių, kurios tokiose apklausose dažniausiai nedetalizuojamos“, – sakė D. Jastramskis.

M. Garbačiauskaitės-Budrienės nuomone, kritiškas žiniasklaidos vertinimas yra visiškai normalus.

„Auditorija yra nekvaila. Atsiliepia reitingams ir tai, kad žiniasklaida kartais perlenkia lazdą, eskaluodama tam tikras istorijas, kaip nutiko Ramūno Karbauskio ir Gretos [Kildišienės] atveju. Viena iš žiniasklaidos grupių, mano manymu, peržengė etikos ribas. Kažkada žiniasklaida, gal prieš dešimt metų, gal daugiau, mėgavosi beprecedenčiais reitingais, buvo didžiulis pasitikėjimas“, – pasakojo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Ji taip pat įsitikinusi, kad žiniasklaidos vaidmuo pasauliniame kontekste, kuomet socialinėje medijoje pagreitį įgavo melagingų naujienų sklaida, dabar labai svarbus. „Žiniasklaida tampa paskutiniu, svarbiausiu bastionu, kuris gali tą informaciją patikrinti profesionaliai“, – kalbėjo DELFI vyr. redaktorė.