Įstatymai klastojami Seime

Visai gali būti, kad mes gyvename pagal kitokius įstatymus, nei jie turėtų būti, nes, pasirodo, juos galima suklastoti ir niekas nesužinos, kas tai padarė. Štai Biudžeto ir finansų komitetas pritarė vienoms Vartojimo kredito įstatymo pataisoms, o Seimas paskutiniame posėdyje po svarstymo pritarė kardinaliai priešingam tariamam komiteto projektui. Kai seimūnai įstatymus kuria konvejeriu ir neskaitę palaimina net tokius rimtus dokumentus kaip Lisabonos sutartis, klastotojams yra daug vietos pasireikšti.

Įrašė, ko nebuvo

Skandalingą teisės akto klastojimo atvejį „Vakaro žinioms“ plačiau nušvietė advokatas Linas Sesickas, kuris svarstant Vartojimo kredito įstatymo pataisas Seime atstovauja Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijai (LSVKA).

„Biudžeto ir finansų komitete, pavyzdžiui, buvo svarstytas Lietuvos banko siūlymas padidinti baudas už pažeidimus vartojimo kredito įstaigoms daugiau nei du kartus, palyginti su dabar esančiomis. Komitetas tam nepritarė, tačiau Seime registruotame projekte numatyta, kad baudos gali būti didesnės ir daugiau nei du kartus. Taip pat Lietuvos bankas siūlė, kad galima būtų paviešinti įmones, kurioms skirtos baudos, net jei sprendimas apskųstas teismui ir pastarojo nutartis dar nepaskelbta. Komitetas tam nepritarė, tačiau Seimą pasiekusiame komiteto projekte įrašyta, kad galima skelbti įmonių pavadinimus vos paskyrus baudą. Neįsivaizduoju, kaip tokie dalykai įrašyti į projektą. Komiteto sekretoriato darbuotojai tvirtino, kad buvo padaryta žmogiškoji klaida. Galbūt. Bet tos klaidos privalo būti ištaisytos. O jei paaiškės, kad tai tyčinis veiksmas, tada jau tikrai neužtektų tik etikos sargų pasvarstymo. Tokiu atveju būtina inicijuoti ikiteisminį tyrimą, nes tokie veiksmai jau turėtų būti kvalifikuojami kaip pažeidžiantys baudžiamąją teisę“, - įsitikinęs L.Sesickas.

Įžvelgia klastojimą

Darbo grupėje, kūrusioje minėto įstatymo pataisas, dirbęs parlamentaras Vytautas Gapšys atkreipė dėmesį, kad naujos nuostatos gali atsirasti ir įstatymo svarstymo, ir priėmimo stadijoje, komitetas turi teisę pakeisti darbo grupės parengtą projektą.

„Bet Biudžeto ir finansų komitetas priėmė vieną sprendimą, o į Seimą nukeliavo jau kitoks projektas. Pagal Seimo statutą tai visiškai nepriimtina. Nenoriu kažko kaltinti, bet visa tai kvepia klastojimu. Jeigu komitete buvo priimtas vienas sprendimas, o į Seimo salę nukeliavo kitoks, vadinasi, tame kelyje buvo padaryti neatitikimai. Kadangi nesu Biudžeto ir finansų komiteto narys, buvau tik projekto rengimo darbo grupėje, man sunku komentuoti, kaip tai atsitiko. Jeigu Seimo salėje buvo balsuojama ne už tą projektą, tai neleistina teisėkūros procese. Ateityje tai galėtų sukelti nemažų problemų“, - kalbėjo V.Gapšys.

Nori ne bausmės, o teisybės

LSVKA prezidentas Liutauras Valickas sakė, kad tai, kas vyksta Seime, yra mažų mažiausiai neteisėta.

„Net ir nežymiai be komiteto sprendimo kažkieno pakoreguotos nuostatos smarkiai suvaržo kredito įstaigų veiklą. Tai labai negerai ir neteisėta. Mes nesiaiškinome, kas tai padarė, nes mums svarbiausia ne matyti kieno nors nukirstą galvą. Svarbiausia, kad tiek daug darbo įdėta, o ar tai dėl techninių klaidų, ar dėl kitų dalykų atsirado tai, dėl ko nebuvo suderėta. Nesu stipriai išmanantis, kaip Seime tie dokumentai kursuoja, todėl net neįsivaizduoju, kaip gali įsivelti tokios klaidos. Tai kelia nerimą. Jei niekas nebūtų apsižiūrėjęs, būtume turėję ne tokį įstatymą, kokio norėjo visos pusės. Juk jei įstatymas patvirtinamas, jis įsigalioja toks, už kokį balsavo Seimas, o ne toks, kokį siūlė komitetas. Linkęs manyti, kad Seime dirba padorūs žmonės ir nedaro akivaizdžiai matomų klastojimų, tačiau negalima atmesti galimybės ir dėl to, kad tai padaryta tyčia. Kita vertus, kai pataisos sukėlė tiek aistrų, kai dėl jų tiek diskutuota, kam nors tyčia taip pasielgti būtų savižudybė“, - situaciją įvertino L.Valickas.

Ne pirmas kartas

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Petras Narkevičius teigė tik iš „Vakaro žinių“ sužinojęs apie suklastotą projektą ir iš pradžių net nepatikėjo, kad taip galėjo atsitikti. Tačiau po geros valandos politikas išsiaiškino, kad taip ir yra.

„Jūs buvote teisūs. Aš, kaip komiteto pirmininkas, pasirašiau teisingą išvadą - tokią, kokia buvo priimta mūsų komitete. Kitų dalykų nepasirašinėjau. Tada pagal tą išvadą Lietuvos bankas bei Finansų ministerija rengė įstatymo pakeitimą. Ir čia kažkurioje vietoje padaryta tam tikrų klaidelių. Dabar mes komitete pasitarėme ir nusprendėme kurį nors vieną iš komiteto narių įgalioti registruoti teisingas pataisas, kad per plenarinį posėdį priimant įstatymą tos klaidos būtų ištaisytos. Beje, praktikoje tai nėra vienintelis kartas, kai tokios klaidos įsivelia. Bent man taip sakė“, - dėstė P.Narkevičius.

Privatūs interesai

Iki šiol bene garsiausias įstatymo klastojimo atvejis buvo užfiksuotas 2011-aisiais. Aišku, gal buvo ir daugiau, tačiau kitais atvejais yla neišlindo iš maišo. O 2011-aisiais tuometinis Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas Seimui pateikė pataisą, kad iki 2020 metų hidroelektrinių suminė įrengtoji galia turi būti padidinta ne mažiau kaip iki 141 MW. O komitete ir svarstymo Seime metu pritarta nuostatai, kad galia turi būti padidinta iki 141 MW. Žodžių junginys „ne mažiau“ atsirado be komiteto ir Seimo pritarimo bei buvo pateiktas priėmimui.

Tiesa, tąkart J.Šimėną apgynė komiteto darbuotoja, sau prisiėmusi kaltę dėl, jos žodžiais tariant, netyčinės klaidos. Tuo viskas ir baigėsi. Tiesa, svarstant tas pačias Atsinaujinančių išteklių įstatymo pataisas J.Šimėnas sukėlė ir kitą skandalą, mat neteisėtai balsavo. Svarstant, ar reikėtų remti biokuro gamybą, politikas balsavo „už“, nors privalėjo nusišalinti, nes jo sūnus Liutauras gamino biokurą.

Turėtų susidomėti prokuratūra

„Kiek pamenu, J.Šimėno atvejis buvo paskutinis, kai paaiškėjo, kad buvo bandoma neteisėtai pakeisti įstatymą. Gal buvo ir kitų atvejų, tačiau jie neišaiškėjo. Tokiais atvejais įstatymai negali būti priimami: Seimas gali balsuoti tik už tokią komiteto išvadą, kokiai komitetas pritarė. Sunku patikėti, kad įmanoma kitaip, nes kol projektas pasiekia Seimą, jis pereina per daugybę rankų, todėl nemanau, kad būtina visų įstatymų revizija. Bet jei paaiškėtų, kad šiuo atveju kažkas ne padarė klaidą, o pasielgė tyčia, privalėtų įsikišti prokuratūra, nes tai jau būtų dokumentų klastojimas“, - įsitikinęs parlamentaras, buvęs ilgametis Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas.

Egidijus BIČKAUSKAS, Teisininkas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras:

- Seimo Biudžeto ir finansų komitetas palaimino vienas Vartojimo kredito įstatymo pataisas, o Seimą pasiekė kardinaliai priešingos pataisos, nors niekas nežino, kodėl taip atsitiko. Ar tai nėra dokumentų klastojimas valstybiniu mastu?

- Jei komitetas priėmė vieną projektą, o Seimą pasiekia išdarkytas projektas ir su komiteto pirmininko parašu - tai jau rimtas dokumentų klastojimas. Negalėčiau kategoriškai teigti, kad šiuo atveju yra būtinas ikiteisminis tyrimas, nes tai gali būti ir žmogiška klaida, tačiau bent jau parlamentinis tyrimas yra būtinas. Komitetas, Seimo valdyba turėtų tai aiškintis. O išsiaiškinus kaltuosius ir esant galimybei, kad klastojimas tyčinis, reikėtų kreiptis ir į prokuratūrą. Nors, kaip minėjau, dabar ikiteisminiam tyrimui gal dar ir ne laikas.

Jei Seimui pateiktas kitoks dokumentas, nei pasirašė komiteto pirmininkas, tai jis pirmiausia turėtų reaguoti.

- Seimas dirba kaip konvejeris, per kiekvieną posėdį svarsto keliasdešimt teisės aktų. Gal ir daugiau įstatymų yra suklastoti ir mes pagal juos gyvename? Juk labai lengva kam nors įrašyti sau naudingą nuostatą, kai įstatymai priimami taip atsainiai.

- Be jokios abejonės, taip gali būti. Todėl toks atvejis, kuris išaiškėjo, reikalauja rimto tyrimo. Nes, pavyzdžiui, jei tas pats komitetas pritars milijono eurų skyrimui kam nors, o vėliau kas nors pakeis dokumentą ir įrašys du milijonus - juk tai esminiai skirtumai. Teisiniuose dokumentuose kiekvienas žodis gali turėti negrįžtamų sudėtingų pasekmių. Be to, tokiu atveju ne tik tos pasekmės atsiranda, bet ir atsakingų už jas nebesurasi, kai bus praėję daug laiko. Dar kartą kartoju, kad šiuo metu ikiteisminio tyrimo institucijos gal dar ir neturi įsikišti, juo labiau turint galvoje, kad dokumentas kol kas dar neįgavo įstatymo galios, tačiau išsiaiškinti kaltuosius būtina, kad būtų užkirstas kelias klastojimui ateityje.

- Gal reikėtų atlikti visų įstatymų reviziją, nes, pasirodo, Seimu pasitikėti negalima?

- Tam turime 141 Seimo narį. Kiekvieno jų pareiga yra stebėti, kaip tie dokumentai keliauja nuo pradžios iki galo. Kiekvienam dokumentui yra priskirtas jį kuruojantis komitetas. Kiekvienas dokumentas pereina didžiulį kontrolės mechanizmą. Be to, kiekvienas Seimo narys turi krūvą patarėjų. Kam tada visiems jiems mokame algas? Jie ir turi žiūrėti, kad įstatymai nebūtų klastojami.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“