Išskirtinis interviu su laikinuoju STT direktoriumi S. Urbanavičiumi: Politikai su STT be kaukių visai nesiskaito
Trečiadienį su pirmuoju vizitu STT laikinąjį direktorių Saulių Urbanavičių aplankė kone visas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Po šio vizito Saulius Urbanavičius „Respublikai“ davė išskirtinį interviu.
- Kodėl STT agentams sučiupus kyšininką, tad, regis, jau surinkus visą būtiną informaciją, atlikus operatyvinius veiksmus, ikiteisminis tyrimas užsitęsia net metus, kai toks politikas galbūt per mėnesį galėtų būti perduotas teismui, kuris jį pasiųstų už grotų arba paleistų?
- Būtų labai gerai, jei taip būtų. Mes irgi siekiame, kad kiekvienas ikiteisminis tyrimas būtų baigtas kuo greičiau, tačiau dažniausiai dėl įvairių priežasčių tai beveik neįmanoma.
Jau įprasta, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamųjų gynyba - o politikai, visuomenėje įtakingi asmenys samdo tik brangius advokatus - kelia įvairius klausimus, į kuriuos privalome atsakyti. Tai užtrunka, nes dažnai prašoma atlikti sudėtingas ekspertizes, analizes ir t.t. Tai dar ir brangiai kainuoja, o juk kai kurie ikiteisminiai tyrimai būna ir nutraukiami.
Pavyzdžiui, STT tyrė vieną galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir korupcijos atvejį, kuris kėlė įtarimų, kad objekto statybai buvo panaudota mažiau medžiagų, nei išleista pinigų. Gavus tokios informacijos, mums teko samdyti brangius ekspertus, o jie nustatė, kad statybinių medžiagų buvo panaudota tiek, kiek ir deklaruota.
- Ar tokios ekspertizės atliekamos STT sąskaita, ar šias išlaidas privalo kompensuoti kaltieji?
- Visos ikiteisminių tyrimų išlaidos yra padengiamos iš valstybės kišenės, vėliau tai privalo padengti nuteisti asmenys. Tiesa, šie pinigai - proceso išlaidos - jau grįžta ne į STT ar panašias tarnybas, o į valstybės biudžetą.
O STT finansavimas nuolat mažėja. Į atlyginimams skirtus pinigus šiaip taip susispaudę dar telpame, bet STT veiklos lėšos, skirtos kriminalinei žvalgybai, ekspertizėms, tyrimams, transportui, ryšiams, tik mažėja.
STT veiklos išlaidos mažėja jau nuo 2008 metų. Gerais laikais vien STT operatyvinei, kriminalinės žvalgybos veiklai būdavo skiriama dvigubai daugiau pinigų nei šiemet visos mūsų tarnybos veiklai.
- Ar tai reiškia, jog politikai siekia, kad juos gaudančios STT rankos būtų trumpesnės, o ausys - kurtesnės?
- Tai čia jūs taip pasakėte. Aš susilaikysiu nuo komentaro šiuo klausimu, bet po pokalbio su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais labai tikimės, kad STT finansavimo bei patrauklumo problemos bus išspręstos. Visos mūsų viltys yra dedamos į šį komitetą.
- Bet jums finansavimą mažina politikai?
- Tie žmonės, kurie formuoja valstybės biudžetą.
- Ir yra potencialūs, vis dažnėjantys STT „klientai“?
- Čia jūs taip pasakėte. Aš suprantu, kad STT skirti pinigai turi būti ribojami, kontroliuojami, mes už juos atsiskaitome iki cento. Tik žinoma, norėtųsi, kad tarnybai skirti pinigai būtų didesni.
- Kiek šiandien uždirba STT tyrėjas, kuris ir gaudo jam atlyginimą skirstančius politikus?
- 3000 litų per mėnesį pas mus būtų didelė alga, kurią galėtų gauti tik patyrę specialistai. Jaunimas tokių pinigų negali tikėtis, tad tarnyba šiuo požiūriu praranda tam tikrą patrauklumą.
Mes suprantame, kad per krizę finansavimas buvo mažinamas visur, tačiau jaučiamės šiek tiek nuskriausti, nes STT iki šiol nėra atkurtos ir sumažintos pareigūnų kvalifikacinės kategorijos.
Anksčiau STT pareigūnai uždirbdavo daugiau nei, tarkim, policijoje, o šiandien mes niekuo nesiskiriame, nors savo specialistams keliame kur kas aukštesnius reikalavimus nei kitos institucijos. Norint patekti dirbti pas mus, net naujokų atranka yra gerokai griežtesnė.
Tarnybos patrauklumas pastaraisiais metais sumažėjo ir dėl kitos priežasties - visuomenės bei žiniasklaidos reakcijos į mūsų vykdomus tyrimus. Kartais pavaizduojama, kad STT yra tarsi blogis, įstaiga, kuri sulaiko niekuo dėtus, visuomenėje gerbtinus asmenis - taip dirbtinai formuojama ne pati patraukliausia nuomonė apie tarnybą.
- Ar dėl nuolat mažinamo finansavimo neatsitiks taip, kad STT nebeliks patyrusių asų, dėl kurių ir įkliūva kyšininkai?
- Nors pernai mes priėmėme keliais žmonėmis daugiau, nei iš mūsų išėjo specialistų, tačiau jų netekome apie 10 proc. Tai vertiname kaip didelę kaitą, nes STT paliko kvalifikuoti, patyrę profesionalai, turintys daug žinių, o į jų vietas tenka priimti naujokus. Dažniausiai mūsų pareigūnai išeina į privačias struktūras arba į pensiją, o į jų vietas geriausiu atveju sugebame priimti tik studentus.
Mes tikrai nesibaidome jaunimo, tačiau STT vis tiek pirmiausia būtini patyrę profesionalai. Kol studentas išmoks, įgis įgūdžių, praeis laiko, o jau šiandien laukia daugybė tyrimų, labai atsakingas ir kruopštus darbas. Todėl turiu padėkoti tik tiems likusiems profesionalams, kurie STT dirba daug metų, o pastaruoju metu - vien dėl lojalumo ir tarnybai, ir valstybei. Jų dėka savo funkcijas mes vykdome visa apimtimi. Žinoma, jeigu turėtume daugiau specialistų, tai ir ikiteisminius tyrimus atliktume greičiau.
- Kiek vienas STT tyrėjas dabar vienu metu turi bylų?
- Matematinį vidurkį net sunku išvesti, nes tyrimas nelygus tyrimui. Pavyzdžiui, dabar viešojoje erdvėje labai daug kalbama apie STT Panevėžio tarnybos veiklą, kurios žinioje yra vadinamoji buvusio Seimo nario Vito Matuzo byla, lobisto Andriaus Romanovskio istorija, ką tik prisidėjo jau plačiai pagarsėjęs labai didelės apimties „krepšinio istorijos“ tyrimas.
Visus šiuos tyrimus tenka atlikti vos dviem STT Panevėžio valdybos tyrėjams, kurie privalo nagrinėti ir kitas, ne tokias garsias bylas.
- Kaip jūs reaguojate, kai po STT operacijos, tarkim, sulaikius Lietuvos krepšinio federacijos generalinį sekretorių Mindaugą Balčiūną. Susidomėjimas gi milžiniškas.
- Stengiamės nereaguoti, bet norime visuomenei paaiškinti, kad ne visada yra taip, kaip stengiasi parodyti ar pakreipti įtariamųjų gynėjai, kurie gali išnaudoti tiesioginį žiniasklaidos eterį, o mes tokios galimybės neturime.
Labai gaila, kad ikiteisminio tyrimo eigoje mes negalime atskleisti jo duomenų ir paaiškinti visuomenei, kaip kas yra, kad nebebūtų jokių spekuliacijų. Jos, beje, nelabai motyvuoja dirbti ir mūsų tyrėjus, jie kryptingai daromi kone nusikaltėliais, kurie suima gerbiamus piliečius.
Aš užtikrinu, bet to tikrai nėra - nė vienas ikiteisminis tyrimas nėra pradedamas be pagrindo arba prieš kokį nors konkretų žmogų.
- Po viešnagės STT, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai trečiadienį ėmė piktintis, kad sulaikydami įtariamuosius jūsų agentai jiems užsega antrankius, dėvi kaukes?
- Aš nematau priežasties, kodėl reikėtų piktintis. Dažniausiai įtariamuosius į teismą ar areštinę pristato STT operatyvininkai, tad tikrai būtų keista, jei šie žmonės neslėptų savo veidų. Juk kitą dieną jiems teks jau sukiotis kokioje savivaldybėje - slaptasis agentas nebebūtų slaptas. O antrankiai naudojami tik vykdant konvojavimo taisykles - juk mūsų pareigūnai atsakingi, kad sulaikytam žmogui nieko neatsitiktų, jis nepabėgtų.
- Iki tarnybos STT jūs vadovavote Muitinės kriminalinei tarnybai (MKT), kuri taip pat sulaiko įtariamuosius, užsega antrankius kaip ir STT, tačiau kodėl visuomenėje nekyla jokio triukšmo, kai įkliūva ne politikai, valdininkai, o kontrabandininkai?
- Būtent todėl, kad MKT dirba su kitokia publika - ne politikais, ne visuomenėje žinomais asmenimis. Galbūt tik ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti, kiek dėl MKT įkliuvo garsių žmonių, o visi kiti juk nerūpi visuomenei arba tiesiog neranda lengvo kelio į viešumą.
- Gegužės mėnesį sukaks metai, kai Seimas panaikino buvusio parlamentaro V. Matuzo teisinę neliečiamybę, STT tyrimą jo atžvilgiu pradėjo dar anksčiau, bet jokių rezultatų visuomenė iki šiol nežino?
- Su V. Matuzu susijusi istorija susideda ne iš vieno nusikalstamos veikos epizodo, bet iš jų trys jau pernai rudenį perduoti teismui, dar vienas bus perduotas artimiausiu metu. Pagrindiniai tyrimo epizodai, konkrečiai susiję su V.Matuzu, dar nėra baigti.
Šis tyrimas trunka ilgokai tik todėl, kad jis yra labai didelės apimties, jame figūruoja ne vien V.Matuzas, bet dešimtys įtariamųjų. Visus tuos žmones turėjome apklausti, patikrinti daugybę versijų.
Tai tikrai nėra tokia pat byla, kaip, pavyzdžiui, buvusio sveikatos apsaugos viceministro Artūro Skiko atžvilgiu. Šioje byloje buvo tik vienas įtariamasis, kuris viską prisipažino, todėl buvo galima atlikti ikiteisminį tyrimą pagreitinto proceso tvarka.
- Kokia situacija yra Vilniaus vicemero Romo Adomavičiaus, sulaikyto su 40 tūkst. litų kyšiu, istorijoje?
- Aš manau, kad ta byla tikrai nukeliaus į teismą dar šiemet.
- Kokioje srityje šiandien korupcija yra didžiausia?
- Viešuosiuose pirkimuose, o sritys - labai įvairios. Dauguma tokių nusikaltimų padaroma sveikatos apsaugos, komunalinio ūkio, atliekų tvarkymo, aplinkosaugos, statybų, energetikos, švietimo, transporto infrastruktūros, teisėsaugos srityse. Jos ir yra mūsų veiklos 2013 metais prioritetai.
- Pernai STT teismams perdavė 104 įtariamuosius, kurie 16 kyšininkų išteisino?
- Mums kelia susirūpinimą tas išteisintųjų skaičius, nors iš 16 išteisinamųjų nuosprendžių iš tiesų įsigaliojo tik 7, kiti tebėra apskųsti.
STT nepamiršta šių jau pasibaigusių tyrimų, analizuojame, kur buvo mūsų klaidos, ką reikėjo padaryti kitaip, kad įrodymų teismams pakaktų.
- Ar tobulėja kyšių davimas, nes, regis, tik visiškas atsilikėlis dar galėtų imti grynaisiais?
- Dar kartais pasitaiko kyšiai grynaisiais pinigais vokeliuose, bet jau bent dešimt kartų mažiau nei prieš dešimtmetį. Bet sparčiai populiarėja kiti kyšininkavimo būdai, tokie kaip paslauga už paslaugą, tarkim, namo remontas, kelionės, atsiskaitymai vėliau - net po labai ilgo laiko tarpo, kad tik niekam nekiltų įtarimų.
Rašyti komentarą