Išmokėtos kompensacijos priekrantės žvejams

Penktadienį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija septynioms žvejybos įmonėms pervedė lėšas – kompensacijas už sustabdytą verslą bei nuostolius, patirtus pernai lapkričio ir gruodžio mėnesiais bei šiemet sausį valant užneštą uostą ir pilant išsiurbtą gruntą Melnragės bei Girulių rajono priekrantėje.
 
Pagal galiojančią tvarką, iš uosto išsiurbtą švarų gruntą privaloma pilti į jūrą netoli kranto, kad bangos išskalautų jį ir maitintų paplūdimius. Išsiurbtas švarus uosto gruntas pilamas į jūrą ties Girulių paplūdimiais – Aplinkos ministerijos padalinių nurodytoje vietoje.
 
Klausimą, kas turi kompensuoti žvejams padarytą žalą už sustabdytą verslą bei patirtus nuostolius, šiais metais sprendė Susisiekimo, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų atstovai.
 
"Dar pernai gruodžio 31 dieną pakvietėme žalą patyrusius žvejus ir geranoriškai derėjomės dėl kompensacijų. Deja, sumokėti žvejams kompensacijas neturėjome jokio juridinio pagrindo. Reikėjo rasti bendrą susitarimą tarp trijų ministerijų“, – teigė uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.
 
[BANERIS]Juridinis pagrindas atsirado 2010 m. balandžio 28 d., kai susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, remdamasis Vyriausybės nutarimu, pasirašė įsakymą, kuris leido jūrų uosto direkcijos 2010 metų pajamų ir išlaidų sąmatos uosto eksploatavimo išlaidų dalį papildyti nauju punktu "Kompensacijos už nuostolius, patirtus netekus žvejybos galimybių“.
 
"Visada akcentavau, kad uosto direkcija turėtų sumokėti trečdalį kompensacijų sumos, nes gruntą pylėme į pakrantę ne savo iniciatyva, o Aplinkos ministerijos padalinių nurodymu. Prievolę mums vieniems kompensuoti žvejų patirtą žalą priimu su tam tikru apgailestavimu. Kita vertus, džiugu, kad išspręsime šį klausimą, dėl kurio visų pirma, vyksta tam tikras priešinimas su žvejais, o antra ir svarbiausia – trukdomi uosto infrastruktūros plėtros darbai“, –  teigė E. Gentvilas.