Iš Baltijos jūros kels cheminį ginklą

At­ei­nan­čiais me­tais tu­rė­tų bū­ti pra­dė­ti iki šiol ne­re­gė­to mas­to pa­vo­jin­gos che­mi­nės me­džia­gos – ip­ri­to - iš­kė­li­mo iš Bal­ti­jos jū­ros ir ne­utra­li­za­vi­mo dar­bai. Jie vyks vie­nu me­tu dvie­jo­se vie­to­se – prie Da­ni­jos Born­hol­mo sa­los ir Len­ki­jai pri­klau­san­čio­je Gdans­ko įdu­bo­je.

Apie to­kius už­mo­jus pra­ne­šė eu­ro­pi­nį pro­jek­tą CHEM­SEA (Che­mi­nio gink­lo pa­ieš­ka ir ver­ti­ni­mas) vyk­dan­tis Len­ki­jos moks­lų aka­de­mi­jos Okea­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­tas.

Šią sa­vai­tę Ka­na­do­je ren­gia­ma tarp­tau­ti­nė moks­li­nė kon­fe­ren­ci­ja, per ku­rią bus nag­ri­nė­ja­mas van­de­ny­je pa­lai­do­to che­mi­nio ir bio­lo­gi­nio gink­lo ke­lia­mas pa­vo­jus, taip pat nu­ma­ty­ta su­bur­ti gru­pę moks­li­nin­kų, kad jie par­eng­tų bū­si­mų dar­bų Bal­ti­jos jū­ro­je re­ko­men­da­ci­jas.

Tai bus bai­gia­ma­sis ne vie­nus me­tus tru­ku­sių ty­ri­mų eta­pas. An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais Bal­ti­jos jū­ro­je pa­lai­do­ta, pre­li­mi­na­riais skai­čia­vi­mais, per 50 tūkst. to­nų che­mi­nių me­džia­gų. Ne­ma­ža da­lis jų nu­skan­din­tos tam ne­pri­tai­ky­tuo­se kon­tei­ne­riuo­se, ku­rie grei­tai yra. Nu­sta­ty­ta, kad tarp Bal­ti­jos jū­ro­je pa­lai­do­tų che­mi­nių me­džia­gų vy­rau­ja ip­ri­tas – ne­rvus par­aly­žiuo­jan­čios gars­ty­čių du­jos. Vien prie Born­hol­mo sa­ly­no 1760 kvad­ra­ti­nių ki­lo­me­trų plo­te ap­tik­ta dau­giau kaip 18 tūkst. che­mi­nio gink­lo vie­ne­tų – bom­bų ir svie­di­nių. Kiek jų yra Gdans­ko įdu­bo­je, bus ti­ria­ma at­ei­nan­čiais me­tais.

Bal­ti­jos jū­ro­je ži­no­ma dar vie­na vie­ta, ku­rio­je pa­lai­do­ta pa­vo­jin­gų che­mi­nių me­džia­gų. Tai – Got­lan­do sa­ly­no prie­igos. Da­bar šio­se vie­to­se ne­re­ko­men­duo­ja­ma gau­dy­ti žu­vų, o žve­jo­ti dug­ni­niais tink­lais iš­vis drau­džia­ma.

Var­šu­vos Ka­ro tech­ni­kos aka­de­mi­jos at­lik­ti ty­ri­mai ro­do, kad Bal­ti­jos jū­ro­je nu­skan­din­ti kon­tei­ne­riai su nuo­din­go­mis me­džia­go­mis ga­li gu­lė­ti van­de­ny­je ne il­giau kaip 150 me­tų. Jau da­bar che­mi­ka­lai pra­de­da skverb­tis į jū­rą, to­dėl bet ko­kia jų iš­kė­li­mo ope­ra­ci­ja la­bai pa­vo­jin­ga. Jei ke­lia­mos tra­pios rū­di­jan­čios tal­pyk­los bū­tų pa­žeis­tos, į Bal­ti­ją iš­si­lie­tų di­de­lis kie­kis mir­ti­nai nuo­din­gų che­mi­nių me­džia­gų.

Eu­ro­pi­nį pro­jek­tą CHEM­SEA įgy­ven­di­nan­tys Len­ki­jos moks­lų aka­de­mi­jos Okea­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to moks­li­nin­kai yra nu­sta­tę, kad po An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro Bal­ti­jos jū­ro­je nu­skan­din­tas che­mi­nis gink­las su­ke­lia žu­vų li­gas ir mu­ta­ci­jas. Mat žu­vys, ku­rios spie­čia­si tų me­džia­gų pa­lai­do­ji­mo vie­to­se, ser­ga daž­niau nei plau­kio­jan­čios ki­tuo­se Bal­ti­jos jū­ros ra­jo­nuo­se. Jo­se ap­tik­ta ir ge­ne­ti­nių po­ky­čių. To­dėl nuo­gąs­tau­ja­ma, kad ne­tru­kus ter­ša­lai ga­li pa­tek­ti ir į žmo­nių mi­ty­bos gan­di­nę.