Interviu su Rasa Budbergyte: Kam gali didėti mokesčiai?

- Iki 2009 metų finansinės ekonominės pasaulinės krizės nemažai buvo ekonomistų, kurie galvojo, kad, esant gana mažam skolos lygiui, galima ir toliau gyventi skolon ir kad tai net yra naudinga. Ir tik įvykusi krizė išryškino, kad Lietuvos ekonomika yra mažos rinkos atvira ekonomika, kuri yra labai pažeidžiama ir labai priklauso nuo išorės faktorių. Deja, nuostata, kad mūsų ekonomika pažeidžiama, mes nesivadovavome, todėl, kai ta krizė įvyko, dėl to baisiai smarkiai išaugo deficitas. 2008 m. jis siekė 3 proc. BVP, o jau 2009 m. siekė 10 proc. BVP. Ir staiga jo sumažinti nebuvo jokių galimybių. Tai reikėjo daryti nuosekliai, žingsnis po žingsnio, nes reikėjo nepakenkti ekonomikai.

Nuo 2012 m. deficitas nuolat mažėjo ir 2015 m. buvo mažiausias per visą šalies istoriją - 0,2 proc. BVP. Mūsų valstybės skola stabilizavosi ties 40 proc. BVP. Tačiau ką tai reiškia mūsų mažai, atvirai ekonomikai? Tai reiškia, kad ekonomikai grėstų pavojus, jei skola didėtų kad ir tik šiek tiek daugiau kaip 40 proc. BVP. Nors Mastrichto kriterijus leidžia skolą iki 60 proc. BVP, mes sau to negalime leisti. Prisiminkime 2015 metus, kai dėl Rusijos krizės ir mes staigiai pajutome krizę, kurią, ačiū Dievui, sugebėjome staigiai suvaldyti.

- Visos valdžios didino skolą, ne išimtis ir ši. Kodėl dabar ji nori įpareigoti būsimą Vyriausybę gyventi kitaip?

- Kai kas klausia, kodėl mes ir toliau negalime gyventi skolon, kaip gyvena kai kurios ES senbuvės - Portugalija, Ispanija, kuriai Europos Komisija yra pradėjusi pažeidimo procedūrą dėl deficito perviršio. Mes taip elgtis negalime dėl daugybės išorės veiksnių. Pirmiausia dėl mūsų geopolitinės padėties, dėl „Brexit“, jo įtakos. Nesvarbu, kad netiesioginės įtakos. Tačiau per mūsų tradicinius prekybos partnerius mes per kelerius metus tikrai pajusime „Brexit“ įtaką. Taip pat yra tokie rizikos faktoriai, kaip tam tikras besipučiantis nekilnojamojo turto burbulas Švedijoje (o juk mūsų bankai yra švediški), situacija Kinijos ekonomikoje mums taip pat gali turėti neigiamos įtakos. Todėl geriau mums neauginti deficito, nes kuo didesnis deficitas, tuo labiau didėja ir valstybės skola. Pastaraisiais metais mes skolinamės vis daugiau tai ankstesniajai skolai grąžinti.

Ekonomika yra cikliška. Ir paprastai tas ciklas trunka 10 metų. Kad ir kokia būtų Vyriausybė 2017 metais, ji pirmiausiai turės galvoti, kokios politikos reikės laikytis ir kaip skatinti ekonomikos augimą. Žinoma, šiuo metu mes laikomės neutralios fiskalinės politikos, tačiau turime galvoti, kaip padaryti, kad ateityje mūsų ekonomika būtų kuo konkurencingesnė. Nes nuo jos konkurencingumo priklauso mūsų visų gyvenimas, kokią kainą mes už ką mokame. Taigi esu už subalansuotą biudžetą. Tačiau noriu akcentuoti, kad ne aš tai sugalvojau. Balandžio mėnesį Vyriausybė priėmė Stabilumo programą, kuria įsipareigojo, kad 2017 m. biudžetas būtų subalansuotas. Tiesa, tai nereiškia, kad pajamos ir išlaidos bus lygios ir turėsime absoliučiai nulinį deficitą.

- Iš kur biudžetas gaus tiek pajamų? Gal planuojate įvesti naujus arba padidinti esamus mokesčius?

- Žmonės nesupranta, kad kai kalbame apie deficitą ir didesnę skolą, tai gali kvepėti naujais mokesčiais. Mano nuomone, jei valstybė turi įsivesti naujus mokesčius, tai turi žinoti, kam tie mokesčiai reikalingi. Aš galvoju, kad mes galėtume susitvarkyti ir be naujų mokesčių.

- Kaip?

- Pirmiausiai reikia surinkti visus jau dabar nustatytus mokesčius. Pirmiausia nesurenkame PVM. Yra didelis atotrūkis tarp to, kiek surenkame, ir tarp to, kiek galime surinkti. Labai tikiuosi, kad spalį startuosianti nauja mokesčio administravimo sistema prisidės. Tačiau norėčiau pasakyti, kad daug ekonominių veiklų vis dar yra šešėlyje. Mes patys per mažai galvojame, kaip verslui sudaryti tokias ekonomines sąlygas, kad jis nebūtų šešėlyje. Mes tiesiog verčiame ir verslininkus, ir darbdavius eiti į tą šešėlį.

Tarptautiniai ekspertai sako, kad pas mus pernelyg apmokestinta darbo jėga ir tą apmokestinimą reikia mažinti. Mes ir ruošiamės tai padaryti.

- Ar dėl to biudžeto pajamos nesumažėtų?

- Aš kalbu ne apie biudžetą, o apie tai, kad darbo jėgos apmokestinimas didele dalimi susijęs su „Sodros“ mokesčiais. Mes per mažai esame apmokestinę kapitalą. Mums nereikia tiek daug mokesčių lengvatų. Be to, į biudžetą galima būtų gauti daugiau pajamų, jei efektyviai ir racionaliai valdytume valstybės turtą. Jis mums neduoda tiek grąžos, kiek turėtų duoti, nes su juo nerūpestingai elgiamės, net nežinome, kiek to turto turime. Šis procesas labai vangus ir metų metus niekaip nesibaigia. Taip pat turime valstybės įmones, kurios įvairiais būdais stengiasi išvengti dividendų mokėjimo. Tačiau mes pakeitėme valstybės dividendų apmokestinimo tvarką. Ir tikiuosi, kad ateityje nebe tik „Lietuvos energija“ bei „Klaipėdos nafta“, bet ir kitos įmonės dividendais nemažai prisidės prie biudžeto pajamų didėjimo. Be to, valstybės įmonės veikia kaip savo tėvonijoje. Reikia tai sutvarkyti.

Dar vienas svarbus dalykas, kalbant apie pajamas, - pažiūrėti, kad didėtų viešųjų išlaidų efektyvumas. Lyg kažką dėl to darome, bet trumpai drūtai tariant, mūsų biudžetas formuojamas be jokios rimtos analizės, kokie yra pasiekti pokyčiai finansuojant vieną ar kitą veiklą. Mes nuolat didiname finansavimą tam tikroms sritims, bet ar kada nors paklausėme, kokie dėl to pasiekti teigiami pokyčiai? Finansavimas didėjo ir švietimui, ir sveikatos apsaugai, ir vidaus reikalų sistemai. Tačiau situacija kaip bloga, taip bloga. Lyg į kiaurą maišą. Todėl ateitis turi būti labai aiški: asignavimų valdytojai turi atsisakyti programų, skirtų pravalgymui ir kurios negeneruoja nei pajamų, nei teigiamų pokyčių. Mano nuomone, viešųjų išlaidų efektyvumas - nearti dirvonai. Reikia ryžtingų žingsnių tiek Vyriausybės, tiek asignavimų valdytojų lygmeniu. Be to, kalbant apie pajamas, reikia prisiminti, kad po 2020 metų mes gausime mažesnį ES finansavimą.