Imtasi priemonių traukti vyrus į šeimas

Algirdas Meškauskas įsitikinęs, jog valstybei būtų naudinga investuoti į naujo vyro vaidmens šeimoje kūrimą. "Kalbame ne apie pinigų parnešimą, bet apie geresnį klimatą šeimoje, - pabrėžė jis. - Tiek vyrams, tiek moterims būtų naudinga, kad vyrai matytų savo indėlį ir svarbą ne tik materialiai aprūpinant šeimą, ir bendraujant su jos nariais, auklėjant vaikus. Daugelis psichologų galėtų patvirtinti, kad daug problemų turi ir tos šeimos, kurios gauna gerus uždarbius. Nesutarimai negali būti siejami tik su materialine gerove."

Pašnekovo teigimu, Vakaruose padaryta daug tyrimų ir įrodyta, kad tie vyrai, kurie labiau dalijasi šeimos darbais, mažiau smurtauja. "Vyras turi susikurti kitokį santykį su namiškiais, ypač - su vaikais. Jis turi panaikinti vartotojišką požiūrį į save."

Stirpioji lytis jaučiasi vieniša

Absoliuti dauguma į Vyrų krizių centrą besikreipiančių interesantų, pasak A. Meškausko, išgyvena vienišumo jausmą, nors ir turi šeimą, vaikų. "Todėl, kad vyrai ir savanoriškai, ir iš dalies kitų stumiami, prisiima sau aprūpintojo įsipareigojimą, o tai praktiškai nelengva arba net neįmanoma, nes daugelis jų uždirba panašiai kaip ir žmonos. Vyras turi būti reikalingas ne tik kaip parnešantis pinigus, bet tiesiog kaip svarbus šeimai žmogus. Ši tiesa jau patikrinta kitose šalyse, kuriose naudojama daug priemonių, padedančių vyrus labiau įtraukti į šeimos rūpesčius."

Vakarų šalyse, kuriose, anot vyrų krizių specialisto, pastaruoju metu ypač daug dėmesio skiriama vyrų klausimams, pabrėžiama, kad tėvams nedalyvaujant arba mažai dalyvaujant vaikų auklėjimo procese, mažėja tėvo autoritetas, apskritai prarandama "vyriškos raiškos" dimensija, skurdinamas ne vien tėvų, bet ir vaikų gyvenimas. Anot pašnekovo, tyrimų duomenys liudija, jog vaiko ir tėvo ryšys tampa tvirtesnis, jei pastarasis rūpinasi atžala nuo kūdikystės.

"Pavyzdžiu gali būti Skandinavijos šalys, kuriose tėvystės atostogos daliJamos į dvi dalis. Jei didžiąją tėvystės atostogų dalį panaudoja motina, tai mažesniosios dalies (pavyzdžiui, 4 savaičių) ji nebegali panaudoti - tas laikas suteikiamas tėvui. Nepateikus motyvuoto aiškinimo, kodėl tėvas negali pasinaudoti jam skirtu vaiko priežiūros laikotarpiu, šis valstybės apmokamas laikotarpis pradingsta. Tokia pat procedūra taikoma ir moterims, kai didesne tėvystės atostogų dalimi naudojasi vyras", - pasakojo A. Meškauskas.

Apklausė Seimo narius

Taigi vienas iš būdų traukti vyrus į šeimas yra skatinti juos prižiūrėti vaikus. Tą ir turėtų daryti minėta įstatymo naujovė.

Kadangi jos priėmimas priklauso nuo Seimo narių požiūrio, Vyrų krizių ir informacijos centras atliko Seimo narių apklausą.

Deja, pasak socialinių mokslų daktarės Lilijos Kublickienės, apklausoje dalyvavo nedaug Seimo narių, ypač neaktyvūs buvo vyrai.

Tarp apklaustųjų daugiau buvo prieštaraujančiųjų idėjai įteisinti palankesnes sąlygas vaiko priežiūros atostogų eiti vyrams. Apie trečdalį respondentų šiai minčiai pritarė. 71 proc. apklaustų moterų mano, kad tokia tvarka padėtų vyrams įsitraukti į šeimos rūpesčius, su tuo sutinka ir kas penktas apklaustas vyras. Bet vyrų grupėje dominuoja pozicija, jog įstatymais nieko pakeisti nepavyks, jei vyrai patys to nenorės (57 proc.).

Šeši procentai apklaustų seimūnų (beje, - vien moterys) imtųsi inicijuoti įstatymą dėl privalomo vyrų dalyvavimo vaiko priežiūroje, imant bent dalį tėvystės atostogų.

Taigi dauguma apklasoje dalyvavusių Seimo narių teigė, kad iniciatyvos priimti tokį įstatymą nesiimtų, bet, jei kas ją iškeltų, - palaikytų. Tad A. Meškauskas linkęs apklausos rezultatus vertinti teigiamai.

Pasak L. Kublickienės, apklausa atskleidė, kad moterų ir vyrų požiūris į šią problemą yra labai skirtingas. Moterų atsakymai buvo radikalesni, o vyrai laikėsi atsargesnės pozicijos.

Tikslas pateisina priemones

Tėvystės atostogų per metus Lietuvoje eina apie 400 vyrų (t.y. 1 proc. vyrų nuo santuokų, kuriose gimsta vaikai).

"Vakarų ekspresas" pasidomėjo, kiek vyrų didžiosiose Klaipėdos miesto įmonėse yra pasinaudoję tėvystės atostogų teise. Paaiškėjo, kad daugelyje įmonių apskritai nebuvo tokių atvejų arba buvo vienas kitas per keletą metų.

A. Meškauskas pripažįsta, jog tokią situaciją lemia ne tik įstatymų netobulumas, bet ir stereotipai, konservatyvus vyro ir moters vaidmens supratimas. Daugeliui vyrų atrodo, kad auginti vaikus yra tik motinos pareiga. Be to, vyrai dažniausiai uždirba daugiau nei moterys, tad šeima renkasi finansiškai palankesnį variantą.

Vyrų krizių ir informacijos centro steigėjas, paklaustas, ar įstatymo pataisos projektas, suteikiantis palankesnes sąlygas vyrams, nepažeidžia lygių vyrų ir moterų galimybių, atsakė remdamasis Lygių galimybių įstatymu, kuris esą leidžia taikyti laikinąsias specialiąsias priemones, naudingas vienai iš lyčių, jei tai daroma siekiant pakeisti netikusią situaciją į gera. "Lygių galimybių įstatymas pažeistas nebūtų, tai kaip tik padėtų išlyginti situaciją. Juk tiek kalbama, kad moterys daug daugiau laiko sugaišta su vaiku nei vyrai."

Ką pasakytų vaikai?

Kalbant apie lygias mamos ir tėčio teises bei galimybes rūpintis savo vaiku, nevalia pamiršti ir paties vaiko teisių į laimingą vaikystę...

Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos psichologės Rasos Zinkevičienės pasiteiravome, kuriam iš tėvų ji rekomenduotų imti vaiko priežiūros atostogų, jei visų pirma paisytume mažylio gerovės.

Specialistė neabejojo, kad vaikas geriau jaučiasi šalia motinos, tačiau pabrėžė, jog tėtis tėčiui nelygu. Kai kurie tėveliai su vaikais tvarkosi geriau nei motinos, tačiau tokie vyrai - labai retos išimtys.

"Kūdikiui reikia ir mamos, ir tėčio. Jie abu turi savas funkcijas. Tačiau šiandien ne kiekvienai šeimai pavyksta išlaikyti šią pusiausvyrą. Įstatymo naujovė, nors ir neideali kūdikio psichinės sveikatos požiūriu, yra sveikintina. Jame numatoma pagalba šeimai, kurioje dėl kokių nors priežasčių mama kūdikio prižiūrėti negali. Visgi geriau tėtis negu samdyta auklė."